BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

Mokyklinė kuprinė

2011-09-02

Atėjus rugsėjui vis daugiau vaikų užpildo gatves, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į taisyklingą jų laikyseną mokyklos suole ar nešiojant kuprinę. Taisyklinga laikysena - tai raumenų ir griaučių pusiausvyra, ji apsaugo kūną ir sąnarius nuo perkrovos, traumų, užtikrina optimalią raumenų veiklą ir maksimalų komfortą krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organams. Dėl to labai svarbu išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį, kurią vis dažniau įtakoja nugarai nepritaikyta ar per sunki kuprinė. Dėl šios priežasties, per pastarąjį dešimtmetį, vaikų su netaisyklinga laikysena ir iškrypusiu stuburu padaugėjo daugiau nei dvigubai.
Pagal higienos normos HN 41:2003 „Mokyklinės prekės” nuostatas, yra tam tikri reikalavimai mokyklinei kuprinei.

Vienas iš pagrindinių - mokyklinės kuprinės svoris. Nuostatose nurodoma, jog pradinių klasių moksleivio kuprinė turi sverti ne daugiau, kaip 700 g, vyresniųjų klasių - ne daugiau kaip 1000 g. Pripildyta kuprinė turėtų sverti ne daugiau 10 proc. moksleivio kūno masės. Kasdieniai pastebėjimai rodo, jog moksleivio kuprinės svoris neretai viršija 3-5 kilogramus.
Mokyklinės kuprinės turi būti gaminamos su diržais ir rankenėle. Diržai turi būti netrumpesni kaip 70 cm ir jų ilgis reguliuojamas. Didžiausią grėsmę stuburui kelia kuprinės su viena petneša. Jos turėtų būti dvi, plačios ir minkštos.

Reikalaujami kuprinės matmenys: plotis - 22-28 cm, aukštis - 30-36 cm, storis -8-14 cm., diržų plotis 40-45 cm atstumu nuo tvirtinimo vietos turi būti 3,5-4,0 cm, kitoje dalyje -2,0-2,5 cm.
Pageidautina, jog kuprinė ties stuburo linkiu būtų su paminkštinimu, o nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau moksleivio juosmens. Taip pat rekomenduojama sunkesnes knygas dėti arčiau nugaros, kad papildomas svoris netemptų jūsų kūno masės atgal.

Vadovaujantis tokiais reikalavimais, sumažinsime jaunatvinės osteochondrozės riziką.

Rodyk draugams

Juosmeninės stuburo dalies tyrimas

2011-08-31

Juosmeninės dalies nugaros skausmas - vienas iš dažniausiai pasitaikančių skausmų išsivysčiusiose šalyse. Nors gyvenimo ir gydymo salygos gerėja, tačiau pacientų, kenčiančių šios stuburo dalies skausmus, nemažėja. Juosmeninio stuburo segmento funkcija - palaikyti viršutinės stuburo dalies svorį bei paskirstyti jį dubeniui ir apatinėms galūnėms. Dėl tokios šio segmento pozicijos, atlikdamas tyrimą, specialistas turi atkreipti dėmėsį į viršutinius stuburo segmentus, klubo ir kryžkaulio klubinius sąnarius. Tiksliai įvardinti juosmeninės dalies problemą yra sudėtingas ir kruopštus procesas, todėl ypač svarbu atskirti mechaninį pažeidimą nuo neurologinių problemų. Diagnostikos procesas apsunkinamas tada, kai pacientas nejaučia radijuojančių skausmų žemiau kelio sąnario.

Tyrimo procedūra pradedama nuo paciento ligos istorijos analizavimo. Po to kineziterapeutas užduoda pacientui klausimus, susijusius su atsiradusiais skausminiais pojūčiais (Kokia jaučiamo skausmo trukmė? Koks paciento amžius? Kokį darbą dirba? Koks pažeidimo mechanizmas (jei buvo, kokia trauma)? Kokia skausmo lokalizacija? Po paciento apklausos atliekama vizualinė diagnostika, kurios metu įvertinama laikysena, eisena, psichologinė būsena, odos pakitimai (iškilimai, dėmės).
Pacientui atliekant aktyvius judesius kineziterapeutas stebi ar nesumažėjusios judesių amplitudės, ar aktyvūs judesiai nesukelia skausmo, spazmų, sustingimo jausmo ar judesio blokavimo. Jeigu leidžia galimybės specialistas po aktyvių judesių gali taikyti pasyvius judesius. Šiuos judesius atlikti yra sunku dėl paciento kūno svorio, todėl šią procedūra atlikti reikia ypač atsargiai. Taip pat, jei yra galimybių, galima taikyti judesius su izometriniu pasipriešinimu, kurių metu naudojama kineziterapeuto jėga ar paciento kūno svoris.
Po judesių su izometriniu pasipriešinimu, specialistas vertina dubens ir apatinės galūnės sąnarius. Kiekvienas nukrypimas nuo normos (amplitudžių, skausmo judesio metu) yra fiksuojamas.
Vertindamas miotomus specialistas atlieka raumenų testavimą, kurio metu atliekamas izometrinis raumenų susitraukimas, trunkantis ne mažiau 5 sekundžių. Jei įmanoma, abi pusės gali būti testuojamos vienu metu tam, kad objektyviau įvertinti jėgos skirtumą.
Specialūs testai laikomi neatskiriama paciento tyrimo dalimi. Tačiau jie neturėtų būti atliekami be kitų ištyrimo būdų. Neurodinaminiai testai (Slump test, Lasego testas, kelio lenkimas gulint ant pilvo) atliekami jei yra aiškūs neurologiniai simptomai. Kiti specialūs testai yra atliekami jei specialistas mano, kad jie padės nustatyti tikslesnę ar patvirtinti esamą diagnozę.
Jeigu atlikus iki šiol aprašytą juosmeninės stuburo dalies tyrimą, specialistas nusprendžia, kad problema yra sąnaryje, yra atliekama to sąnario apčiuopa. Čiuopiant sąnarį yra fiksuojama padidėjusi temperatūra, raumenų spazmas ar kiti simptomai, kurie rodo vykstančius patologinius procesus.

Šaltinis: Orthopedic Physical Assessment 5th edition, Magee, David J. - ISBN - 9780721605715

Rodyk draugams

Taisyklingo miegojimo mitai

2011-08-30

Taisyklingas miegojimas

Mokslininkų nustatyta, kad apytiksliai trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Tai ganėtinai didelis laiko tarpsnis, darantis įtaką ne tik įprastinei dienos savijautai, bet ir mūsų sveikatai. Žinoma, jog dėl netaisyklingos kūno padėties miego metu žmonės dažnai skundžiasi sprando maudimu, galūnių tirpimu, nugaros skausmais. Dėl šių priežaščių rytai būna sunkūs, o visa diena varginanti ir nedarbinga. Tačiau kokios yra gero išsimiegojimo ir energingo rytmečio paslaptys? Pasirodo, dažnai visiems žinomos tiesos apie taisyklingą miegojimą nebūtinai yra teisingos.

Taisyklingo miegojimo mitai

Mitas Nr. 1. Miegas be pagalvės. Neretai girdima, jog patogiausias būdas išsimiegoti - miegoti be pagalvės. Tačiau taip teigti yra klaidinga. Visų pirma, žinoma, jog žmogaus stuburas kaklo srityje turi išlinkimą, todėl miegant be atramos, visas krūvis tenka raumenims. Per naktį raumenys dėl įtampos pavargsta, todėl iš ryto jaučiamas skausmas. Geriausia, pagalvę rinktis vidutinio dydžio (nei per didelę, nei per mažą), kuri lengvai tilptų po kaklu. 

Mitas Nr. 2. Kietas čiužinys - geras čiužinys. Taip pat, klaidingas teiginys, jog kuo kietesnis čiužinys, tuo miegojimo kokybė geresnė. Miegant ant kieto čiužinio kūno svoris susikoncentruoja į keletą taškų, kuriuose sutrikdoma kraujotaka, todėl miegant tenka nuolat vartytis, kas blogina miego kokybę.
Nustatyta, jog geriausia lovos čiužinį rinktis pagal savo kūno masę: kietesnis čiužinys rekomenduojamas didesnį svorį turintiems žmonėms, minkštesnis - atitinkamai lengvesniems. Čiužinio tinkamumą kiekvienas individualiai gali patikrinti nugara ant jo atsigulęs ir pakišęs ranką po liemeniu. Jei ranka išsitraukia lengvai, reiškias čiužinys jums yra per kietas ir atvirkščiai.

Mitas Nr. 3. Miegokime lyginį skaičių valandų, - teko kažkur girdėti? Tačiau tai visiškai neturi nieko bendro su geru išsimiegojimu. Dažnai minima, jog suaugusiam žmogui pailsėti reikalingos bent aštuonios valandos miego. Tačiau kiekvienas žmogus išsimiega per skirtingą valandų skaičių, todėl aštuonių valandų riba nėra tikslinga, juo labiau - lyginių/nelyginių skaičių teorija. Miegoti reikia tiek, kad ryte jaustumėmės pailsėję ir darbingi.

Mitas Nr. 4. Prieš miegą - tuščiu skrandžiu. Šis teiginys nereiškia, kad einant miegoti turėtume prisikimišti skrandžius maisto. Rekomenduotina visiškai alkanam į lovą negulti, nes alkio jausmas prieš užmiegant dažnai sukelia nerimą, sunku susikoncentruoti miegui. Daržovės, vaisiai ar pieno stiklinė - idealiausias variantas, tuo tarpu sočiai pavalgius, vertėtų bent 3-4 valandas negulti, vietoj to - pabėgioti, atlikti mankštą, kitais fiziniais pratimais pramankštinti kūną.

Taigi, paisykime kelių paprastų taisyklių, ir mūsų miegas galbūt taps saldesnis!

Rodyk draugams

Dėl nugaros skausmo kalta rankinė?

2011-08-17

Ar kada nors susimąstėte - ar teisingai nešiojate rankines? Rodos, nuo tokio nereikšmingo dalyko kaip svorio pasiskirstymas priklauso nugaros, sąnarių bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.

Laikai kai moteriškoje rankinėje buvo galima rasti tik šukas, veidrodėlį ir kvepalų buteliuką, seniai praėjo.

Šiuolaikinė moteris dažnai nešioja didelę rankinę iki pat viršau pridėtą “būtinų” daiktų ar net nešiojamąjį kompiuterį.
Amerikos medikai nustatė, kad nešiojama per petį rankinė, sunkesnė nei 1,5 kg, gali būti ne tik blogos laikysenos, bet ir galvos skausmo priežastis. Diržas spaudžia raumenį, lenkiantį kaukolę, taip pat kaklo ir pečių nervus, tiesiogiai susijusius su smegenimis. Todėl ima skaudėti galvą: spaudžia smilkinius ar “plyšta” pakaušis.
Taip pat, laikui bėgant, jeigu nuolat ant peties nešiojate sunkų krepšį, deformuojasi peties sąnarys, dėl ko gali kilti problemų dėl stuburo, kaklo ir krūtinės sričių.

Rankinė gali sukelti ir širdies smūgį. Dilbio ir peties kraujagyslės yra labai arti odos. Jas užspausti labai lengva. Todėl jeigu nešiosite ant alkūnės atrodytų nesunkų krepšį, sveriantį apie 2 kg, kraujagyslės bus stipriai užspaustos ir sutriks kraujotaka. Jeigu nešiosite rankinę ant alkūnės, ir dar karštą dieną, gali pradėti svaigti galva net sveikam žmogui. O jeigu turite problemų dėl širdies ar kraujospūdžio, gali netikėtai ištikti širdies smūgis.

Faktai ir patarimai:

  • 7 kg - maksimalus leistinas svoris, kurį galima, nekenkiant sveikatai nešti moterims 100 metrų.
  • 20 kg - maksimalus “nešiojamas” svoris vyrams.
  • Pavojingiausios rankinės yra ilgomis plonomis rankenomis, optimalus variantas - rankinė su vidutinio ilgio plačiais diržais.
  • Idealiausia rankinė - kuprinė. Perkant kuprinę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dirželiai nebūtų ploni ir kieti. Taip pat pageidautina, kad kuprinės nugarėlė turėtų sutvirtinamąjį sluoksnį.

Naudingos informacijos apie nugaros skausmo profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Osteoporoziniai kaulų lūžiai

2011-08-05

daugiau išsamesnės informacijos apie osteoporozę rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Osteoporozė - tai paprastai vyresnio amžiaus žmonėms su kaulų gamybos procesais. Taip pakinta kaulų mikrostruktūra, dėl ko sumažėja kaulų mineralinis tankis ir jie pasidaro trapūs.

Kokie yra ligą skatinantys faktoriai?

  • Lytinių hormonų trūkumas, ypač estrogenų, todėl neretai osteoporozė moterims nustatoma po menopauzės;
  • Kitos ligos ir jų metu vartojami vaistai, pavyzdžiui, gliukokortikoidai;
  • Nepilnavertė mityba;
  • Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
  • Judėjimo stoka;
  • Paveldimumas.

Osteoporozė dažniausiai pasireiškia kaulų lūžiais, tai yra šios ligos komplikacija, svarbi fizinio neįgalumo ir mirštamumo priežastis. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai ir šlaunikaulis, kiti kaulai lūžta rečiau - riešo, dilbio, dubens, žasto. Osteoporoziniai lūžiai atsiranda net neesant didelei traumai, pavyzdžiui, suklupus ir pasirėmus už turėklo galima susilaužyti dilbio ar riešo kaulus. Šie lūžiai sukelia labai didelę sveikatos, gyvenimo kokybės, socialinę ir ekonominę žalą.

Kompresiniai osteoporoziniai slankstelių lūžiai dažnai lieka nepastebėti. Jie pasireiškia ūgio sumažėjimu, laikysenos pokyčiais. Lūžęs slankstelis nebeatgauna savo buvusios anatominės struktūros, jis susipaudžia, deformuojasi. Paprastai atsiranda pakartotiniai lūžiai ir stuburas dar labiau deformuojasi, atsiranda kupra, išnyksta talija, pilvas atsikiša, o šonkauliai remiasi į dubens kaulus. Dėl sumažėjusios pilvo ertmės gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Dėl stuburo deformacijų įsitempia raumenys, padidėja jų tonusas, atsiranda lėtiniai nugaros skausmai ir raumenys galiausiai nuvargsta.

Osteoporozinis šlaunikaulio lūžis dažniausiai paisreiškia viršutinėje jo dalyje, t.y. lūžta šlaunikaulio kaklelis. Tai patys sunkiausi ir pavojingiausi lūžiai, kadangi jie sunkiai gyja ir yra viena iš mirštamumo priežasčių. Nustatya, kad ES šalyse mirštamumas dėl šlaunikaulio kaklelio lūžio yra apie 20 % per pirmuosius metus, o apie 50 % išgyvenusių asmenų tampa neįgaliais, pablogėja jų gyvenimo kokybė.

Daugiau informacijos apie osteoporozę, jos rizikos faktorius, bei kaip galima jos išvengti rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Taisyklingas judėjimas kasdienėje veikloje

2011-07-19

Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Kasdienėje savo veikloje atliekame daugybę veiksmų, bet ar pamąstome kaip vienas ar kitas judesys veikia mūsų organizmą? Paprastai susrūpiname tik tada kai užklumpa skausmai ar kiti negalavimai. Čia pateikiami patarimai skirti asmenims po tam tikrų būklių (ligų, nugaros skausmų ir kt.), tačiau jie tinka ir sveikiems, norintiems išvengti nemalonių organizmo pokyčių ir išlikti sveikais bei darbingais. Siekiant saugaus judėjimo, reikės pradėti formuoti naujus įpročius, kurie taps skausmo mažinimo ir profilaktikos priemone.

Sunki liga (insultas, reumatoidinis artritas, Bechterevo liga ir kt.)
Keldamiesi iš lovos pasiverskite ant šono, vienu metu kojas leiskite žemyn nuo lovos krašto ir, tiesdami ranką, kelkite liemenį. Kad išvengtumėte nuovargio, planuokite dienos darbus, o tarp jų būtinai įterpkite poilsio pertraukėles. Buityje naudokite tokius daiktus, kurie būtų lengvi ir patogūs suimti, pvz.: puodas su dviem rankenėlėm. Stenkitės nesitūpti ir nesilenkti. Jei nuo žemės reikia ką nors paimti, naudokitės specialiu prailgintu griebtuvu.

Nugaros skausmai

Miegokite ant kietesnio čiužinio, kad išlaikytumėte natūralius stuburo linkius. Keldamiesi pasiverskite ant šono, pirma ištieskite apatinę ranką,o po to nuleiskite kojas. Kitas būdas – pasiverskite ant pilvo, pereikite į keturpėsčią padėtį, pasisukite taip, kad kojos būtų prie lovos krašto, po vieną, kojas leiskite žemyn ir išsitieskite. Atlikdami buities darbus nugarą laikykite tiesią. Jei šluojant ar siurbiant nugarą lenkiate dėl jums trumpo šluotkočio, pastatykite vieną koją priekyje, taip prisitaikydami prie koto ilgio. Sėdėkite tiesiai, nugara atsirėmę į kėdės atlošą, pėdomis remkitės į grindis.

Po gimdymo

nepersitempkite, vienu metu darykite vieną darbą, pvz. venkite viena ranka gaminti valgį, o su kita laikyti vaiką.

Jei jaučiate nuovargį, paprašykite artimųjų pagalbos, nesistenkite visko nuveikti viena. Keldamos vaiką stenkitės kuo mažiau kūprintis, geriau truputį pritūpkite.

Po cezario pjūvio/ tarpvietės kirpimo

nekilnokite sunkių daiktų, venkite staigių judesių, ypač nugaros tiesimo. Stenkitės su kūdikiu rankose daug nevaikščioti, negalėdamos pilnai išsiteisti, labai apkraunate savo stuburą. Jei buvo atliktas trapvietės kirpimas, sėskite ir stokite iš lėto. Sėdėdamos daugiau svorio perkelkite ant priešingos pusės sėdmens nei kirpimo vieta. Stojantis vieną koją pastatykite priekyje, o kitą sulenkite atgal, lenkitės pirmyn ir remiantis rankomis į kėdę, stokitės. Nekelkite aukštai rankų atliekant kasdienius veiksmus.

Daugiau patarimų nemokamai galite atsisiųsti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Rodyk draugams

Išnaudokite vasarą – judėkite!

2011-07-19

Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Vasara yra tas metas, kai mes be didelių valios pastangų, norime būti aktyvūs. Būtent dabar galime pradėti sportuoti ir negalvoti, kad tai sunkus ir nemalonus procesas, kadangi tai galima daryti su dideliu malonumu. O kur dar pasitaisiusi figūra?! Renkantis fizinę veiklą atsižvelkite į tai kokio efekto norėtumėte, kokia jūsų sveikatos būklė, kas jums patinka ir nesukelia nemalonių pojūčių.

Siekdamos sumažinti riebalinio audinio sluoksnį rinkitės mažesnio intensyvumo, bet ilgesnės trukmės veiklą, kadangi riebalai pradedami eikvoti tik praėjus apytiksliai 30 min. fizinės veiklos. Norėdamos paryškinti raumenis, užsiimkite tokia veikla, kur reikia daugiau jėgos. Siekdamos ištvermės ir darbingumo judėkite intensyviai, kad pagilėtų ir padažnėtų kvėpavimas. Svarbu, kad visi judesiai būtų atliekami teisingai, nežalojant sąnarių bei savęs. Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Karštis jus vargina? Šokite į vandenį. Aktyviai judėti vandenyje malonu todėl, kad nejaučiame perkaitimo ir prakaitavimo, vanduo nuolat gaivina kūną. Vanduo pasižymi keliomis savybėmis, kurios turi įtakos mūsų judesiams.
Visų pirma, vanduo sumažina kūno svorį, todėl yra „nukraunami” sąnariai ir judėjimas tampa laisvesnis. Tačiau, esant labai silpniems raumenims bei raiščiams, reikėtų vengti intensyvių judesių, kad išvengtume traumų.
Antra, vanduo slegia mūsų kūną. Kuo giliau brindame į vandenį, tuo šis pojūtis stipresnis. Todėl pasunkėja įkvėpimas ir palengvėja iškvėpimas. Taip laviname kvėpavimo raumenis.
Trečia, vandenyje sukuriamas didesnis pasipriešinimas. Kiekvienas galime pasirinkti apkrovos lygį pagal savo galimybes. Kuo greitesni ir didesnės amplitudės judesiai, tuo pasipriešinimas vandenyje didesnis.

Jei esate paplūdimyje, smėlis - puikus treniruoklis! Labai tinkamas pėdos skliauto formavimui, ypač aktualu mažyliams, kurie tik pradėjo vaikščioti. Minkštas ir nelygus paviršius yra priemonė, mažinanti plokščiapėdystę. Be to, bėgimas smėliu yra ne toks pavojingas kaip bėgimas asfaltuotu paviršiumi. Smėlis veikia kaip amortizatorius ir sumažina sąnarių apkrovą. Beje, po aktyvių žaidimų pakrantėje pajusit tuos raumenukus, kurių net nemanėte turinčios.

Daugiau patarimų vasarai rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org , šioje svetainėje galėsite juos ir nemokamai atsisiųsti.

Rodyk draugams

10 patarimų turistmas

2011-07-19

Daugiau patarimų turistams galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “10 patarimų turistams”

  1. Kelionės metu ilgai sėdintiems, rekomenduojama susivynioti rankšluostuką į volelį, pasidėti jį tarp juosmens ir atlošo. Tokiu būdu Jūs išlaikysite taisyklingą juosmeninės dalies linkį ir neleisite išsitempti ar nuvargti nugaros raumenims. Mentes priglausti prie atlošo.
  1. Ilgai sėdint, darykite pertraukėles. Jei yra galimybė atsistokite, pasirąžykite. Išjudinkite kojas, juosmenį, pečius, kaklą. Taip suaktyvės kraujotaka, persitempę raumenys atsipalaiduos.
  1. Sėdėkite taisyklingai. Pėdomis turėtumėte siekti grindis. Jei sėdynė per aukšta, galite ką nors pasidėti po kojomis. Keliai turėtų būti sulenkti stačiu kampu. Sėdint tiesiai, apkrova pasiskirsto tolygiai per visą stuburą, o sėdint atsilošus – didelė apkrovos dalis tenka apatinei stuburo daliai, taip skatinamas slankstelių pasislinkimas ir nugaros skausmai.
  1. Jeigu keliaujate pėsčiomis, daug vaikštote po miestą, muziejus ar kitas lankytinas vietas, visada rinkitės tik patogią avalynę, kurios pakulnė neviršytų 3 – 4 cm. Nešiojant aukštesnius batus blauzdos raumenys nuolatos būna įsitempę, be to didėja apkrova priekinei pėdos daliai, kuri natūraliai nėra tam prisitaikiusi. Tačiau visai lygaus pado avalynė taip pat nerekomenduotina. Mūsų pėda sudaryta iš skliautų sistemos, avint lygiapadžius batelius šie skliautai išsilygina.
  1. Eidami į ekskursiją pasiimkite daiktus, kurios TIKRAI panaudosite, neapsikraukite nereikalingais daiktais. Papildomas svoris jus tik vargins. Jei esate su šeima ar draugais, pasiskirstykite kokius daiktus nešitės. Galbūt vienas žmogus gali pasiimti fotoaparatą, kitas skėtį, o trečias kelionės vadovą.
  1. Jei jaučiate, kad kelionės metu tampate vangūs, dažniau ir įvairiau keiskite kūno padėtį, taip tapsite žvalesni ir aktyvesni. Nuolatos judant raumenys nespėja nuvargti – kol vienos raumenų grupės dirba, kitos tuo metu ilsisi.
  1. Jei tenka daug vaikščioti, geriau rinkitės kuprinę, o ne rankinę. Žinoma, ant pečių užsidėkite abi kuprinės petnešas, taip nešamų daiktų svorį vienodai paskirstysite visai pečių juostai. Taip pat nustatykite tinkamą petnešų ilgį, kuprinė neturi kabėti ant sėdmenų. Svarbus ir kuprines svoris

Daugiau patarimų galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “Patarimai turistams”

Rodyk draugams

Plaukimas

2011-04-05

Vandens poveikis žmogaus organizmui

Daugiau informacijos apie plaukimo naudą bei keliamus pavojus rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Grūdina
Vandens šilumos imlumas bei laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje
25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to
kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla.
Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos
sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Didina medžiagų apykaitą
Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 laipsniams, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 min., o esant 12 laipsnių temperatūrai - per 4 min. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita (tai patvirtina padidėjąs apetitas po maudymosi). Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta bei jos paslankumas, didėja gyvybinis plaučių tūris.

Ramina nervų sistemą
Sudirgindamas nemaža receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinæ nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina psichinį įtempimą (gerina miegą). Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam (pvz., po lūžių), po stresų.

Masažuoja
Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis aptekančio vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių, - visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą
Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuoti. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. „Nesvarumo” būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

Didina sąnarių paslankumą
Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja
šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

Higieninis poveikis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų. Visą kūną tolygiai padengia plonas poodinis riebalinis tarpsluoksnis. Suprantama, visi išvardyti veiksniai organizmą veikia kompleksiškai, t. y. vandens teigiamas poveikis yra visapusiškas. Sveikatą stiprina sportinis, masinis, gydomasis plaukimas, įvairios vandens procedūros, mankšta vandenyje. Visa tai yra kaip poilsio ir atsigavimo priemonė, pakelianti gyvenimo tonusą įvairaus amžiaus žmonėms.

Žmogus - sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti. O gebėjimą plaukti gerai ir greitai būtina ne tik skatinti, bet ir ugdyti. Ir vien tik teorijos čia neužteks.

Plaukimas tokia sporto šaka, kurioje pasireiškia visos fizinės ypatybės - greitumas, jėga, lankstumas, ištvermė; motoriniai gebėjimai - pusiausvyra, koordinacija, vikrumas, galingumas, reakcijos laikas.
Kai kurios iš šių savybių yra genetiškai determinuotos, o kitas galima keisti treniruočių procese, tai yra joms būdingas prisitaikymas, keitimasis, lavinimas ir tobuliniams.

Plaukimas, kaip sporto šaka, skiriasi savo kūno padėtimi nuo kitų sporto šakų. Vandens aplinka žmogų taip pat veikia specifiškai.
Plaukimo specifiškumas pasireiškia:

  • Visada horizontali kuno padėtis (širdies ir kraujagyslių sistema, spaudimas)
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Veikia keliančioji jėga
  • Didelis vandens tankis, didelis pasipriešinimas
  • Ribotas prakaitavimas
  • Didelis šilumos, bei energijos sąnaudos
  • Aukšta lipidų mobilizacija

Judėjimą vandenyje veikiantys faktoriai

Vandens aplinka specifiškai veikia žmogaus organizmą. Kitaip negu judėdamas sausumoje, plaukikas vandenyje visada plaukia horizontalioje padėtyje. Tokioje padėtyje kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse. Kvėpavimo sistema, atvirkščiai, funkcionuoja sunkesnėmis sąlygomis. Įkvėpiama per gana trumpą laiką vandens paviršiuje o iškvepiama po vandeniu. Kadangi vandens tankumas gerokai didesnis už oro, ikvėpimo ir iškvėpimo metu papildomai įtempiami krutinės ląstos raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese. Palyginus su kitomis sporto šakomis, plaukimo metu vyksta labai intensyvi energijos apykaita. Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių sporto šakų.

Vandens lyginamasis svoris. Vandens kokybė nevienoda. Žmonės maudosi gėlame (upės, ežerai) ir sūriame (jūros, vandenynai) vandenyje. Sūriame vandenyje žmogui lengviau išsilaikyti paviršiuje. Kai druskos koncentracija didelė, vandens svoris gerokai didesnis, todėl kūnas pakyla aukščiau nei gėlame vandenyje. Sportininko aukštesnė kūno padėtis turi įtakos plaukimo rezultatui.

Vandens tankumas maždaug 816 kartų didesnis nei oro. Todėl plaukiant laisvuoju stiliumi, peteliške, nugara parengiamuosius judesius rankomis tikslinga atlikti virš vandens.

Vandens klampumas. Dėl vandens klampumo plaukikas patiria kūno paviršiaus ir vandens dalelių trintį, t.y. vandens pasipriešinimą, todėl reikia žinoti vandens klampumo priklausomybę nuo temperatūros. Keičiantis vandens temperatūrai, ypač pereinant iš atviro baseino į uždarą, iš šaltesnio į šiltesnį, plaukikui pablogėja „vandens jutimas”, praslysta grybšnis. Dėl to plaukimo varžybos vyksta, kai vandens temperatūra baseine 25-27 ˚C, o vaikai mokomi plaukti 28-29˚C temperatūroje.

Daugiau naudingos informacijos apie plaukimą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Radikulopatija

2011-03-28

Radikula (lot.) - nervinė šaknelė.

RADIKULITAS - tai mechaninis uždegimas, kylantis, kai sudirginamos nervinės šaknelės. Jas gali žaloti deformavęsi diskai arba kaulinės išaugos (ataugos). Skausmas gali sustiprėti dėl įtemptų raumenų. Tikrą radikulitinį skausmą sukelia stuburo smegenų dangalų ir nervinių šaknelių dirginimas bei prispaudimas. Šių reiškinių pasekmės neretai gali tapti invalidumo priežastimi.

Dažniausios radikulopatijos priežastys:

Daugiau informacijos apie radikulitą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

  • tarpslankstelinio disko išvarža
  • kaulinės išaugos (osteofitai)
  • sustorėję stuburo raiščiai
  • apie šaknelę susiformavusios sąaugos
  • uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai
  • stuburo kanalo susiaurėjimas
  • osteohondrozė (liaudiškai vadinama „druskomis”)

Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai.„Radikulito” - nervinių šaknelių uždegimo simptomai:

  • Raumenų „degimo” pojūtis
  • Sprando skausmas
  • Nugaros skausmas
  • Juosmens skausmas
  • Raumenų silpnumas
  • Skausmas krūtinėje
  • Raumenų tirpimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Šalinimo sutrikimaiŠiek tiek faktų apie radikulopatiją
  • Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.
  • Sergantieji radikulopatija sudaro 5-10% visų sergančiųjų nervų ligomis.
  • Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.
  • Vyrai serga dažniau negu moterys.
  • Pagrindinį sergančiųjų kontingentą sudaro jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus grupės atstovai.

Kaip apsisaugoti nuo radikulito?

1. Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas, ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).

2. Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.

3. Reguliuoti kūno svorį, kad nebūtų viršsvorio.
4. Pasikonsultavus su kineziterapeutu, reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
5. Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrą fizinius veiksmus, galinčių sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą.
6. Vengti darbo drėgnose, nešildomose patalpose.
7. Moterims patariama neavėti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens srityje per daug išlinksta į priekį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarp slanksteliniai diskai.

“Radikulito” gydymas: Informaciją apie radikulito gydymą galite rasti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/radikulitas

Rodyk draugams

Patarimai dviratininkams

2011-03-28

Dviratis.

Ši aktyvumo rūšis geriau nei bėgimas tinka turintiems antsvorio, nes mažiau traumuoja sąnarius. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sanarių lankstumas, o malonūs pojūčiai slopina darbo ir buities rūpesčius, padeda išvengti neigiamų streso padarinių.

Daugiau patarimų dviratininkams rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

MANKŠTA IR POILSIS

  • Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), taip patjei skauda stuburą juosmens ar kaklo srityje, nes minant pedalus kojų raumenys ne visda atsipalaiduoja ir dalį darbo atlieka su statine įtampa (pavyzdžiui kai norėdami įveikti įkalnę ilgesnį laiką sunkiai miname pedalus).
  • Tam kad būtume žvalūs, įgytume gerą fizinę formą, būtina per savaitę nors 4-7 val. pasivažinėti dviračiu, nuvažiuoti 75-145 km.Būtina pasirinkti tinkamą dviratį.
  • Rėmo dydis: kai stovėdami apžergiate dviratį, atstumas nuo viršutinio rėmo vamzdžio iki tarpukojo turėtų būti 5-7,5 cm. Balnelio aukštis: jūsų kelis turėtų būti kiek sulenktas, kai koja spaudžiate pedalą žemyn.
  • Rekomenduojama tinkamai sėdėti ant dviračio. Minant priekinis pėdos trečdalis turi spausti pedalo ašį, liemuo- kiek sulenktas ir pasviręs į priekį, rankos- nežymiai sulenktos per alkūnes, vairą reikia laikyti pečių plotyje-laisvai, be įtampos. Taip sėdėdamas dviratininkas neturėtų jausti nepatogumo. Kojų judesiai turi būti plastiški, tolygūs, be be staigių postūmių, kvėpavimas lygus, ramus.
  • Važiuojant miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, dviratis privalo turėti skambutį ir atšvaitus (važiuojant tamsiuoju paros metu reikia ir šviestuvo). Rekomenduojama važiuoti su šalmu, turėti dviračio pirmosios pagalbos rinkinį, laikytis pirmosios medicinos pagalbos teikimo taisyklių.

PATARIMAI

Prieš išsirinkdami dviratį: apsvarstykite, kaip dažnai ir kur juo naudositės: važinėsite kiekvieną dieną į darbą, važinėsite tik mieste, naudosite jį turistinėms išvykoms ar retkarčiais važinėsite su vaikais parke. Būtent tai turi didžiausią įtaką Jums tinkančio dviračio pasirinkimui. Kiekviena atskira dviračių rūšis yra skirta važiavimui konkrečia danga, tam tikromis vietovėmis arba naudojama kitiems tikslams.

Pagal tai jie skirstomi į tokias rūšis:

  • Hibridiniai. Šiais dviračiais galima važiuoti praktiškai visur, išskyrus ypač sunkiai pravažiuojama bekele. Hibridiniai dviračiai daugumą ypatybių paveldėjo iš kalnų dviračių. 28 coliu ratai leidžia plente jaustis žymiai geriau, nei su kalnų dviračiu.
  • Plento. Plento dviračiai yra ypatingai sportiški ir greiti. Juose naudojami 28 colių ratai su siauromis padangomis. Šie dviračiai skirti ilgam ir greitam važiavimui plentu. Šiuos dviračius renkasi sportininkai ir tie, kurie mėgsta greitą ir intensyvų važiavimą.
  • Turistiniai.Turistiniai dviračiai tinka daugumai kelionių, kur yra keliai ir takai: išvykos į gamtą, turistiniai žygiai dviračiu ar kasdieninės kelionės į darbą. Lyginant su plentiniais, turistiniai turi didesnį pavarų diapazoną, žymiai stipresnius ratlankius; vairas klasikinis, yra ragai, iškyša aukšta, išnešimas trumpas. Bazė ilgesnė, šakės kampas nuolaidesnis - tai daro dviratį stabilesnį.

Daugiau patarimų apie dviračius ir važiavimą jais rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Bėgimo biomechanika

2011-03-28

Bėgimas yra naudingas sveikatai bei figūrai !

Daugiau informacijos apie bėgimo biomechaniką galite rasti interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Bėgimas didina ištvermę, yra naudingas širdies-kraujagyslių sistemai, degina riebalus ir pagerina bendrą organizmo energetiką. Visos organizmo ląstelės intensyviau aprūpinamos reikiamomis medžiagomis, stiprinama imuninė sistema ir stangrinama oda.

Bėgimo stadijos yra panašios kaip ir ėjimo (pavaizduota paveikslėlyje).

Dviejų žingsnių cikle koja būna atremties ir mosto (atraminė ir mojamoji).

  • Koja atremties padėtyje: a) remdamasi į žemę, amortizuoja kūno kritimą žemyn; b)padeda kūnui judėti į priekį ir laiko jį vertikalioje padėtyje; c) ištiesiama didina kūno judėjimo greitį tam tikra kryptimi.
  • Koja mosto padėtyje: a) sudaro optimalias sąlygas atraminei kojai atsispirti; b) trumpiausiu keliu pernešama iš užpakalinės į priekinę atraminę padėtį; c) dauguma jos raumenų atpalaiduojami ir pailsi.

Kiekvienam bėgimui būdingi bendri bėgimo technikos pagrindai. Bėgikai neturi sąlyčio su žeme. Bėgikas pagrindą liečia viena koja, atsispyręs lekia ore, paskui liečia pagrindą kita koja ir t.t.
Ėjimo metu arba viena arba kita koja liečiasi su žeme ir nėra „lėkimo oru” fazės.

Bėgant atsispyrimo kampas keičiasi atsižvelgiant į bėgimo greitį. Greitai bėgant atsispiriama smailesniu kampu, lėčiau bėgant atsispyrimo kampas didėja, ir bėgiko kūnas polėkio fazėje pakyla aukščiau nuo žemės.
Bėgimo greitis priklauso nuo žingsnių ilgio ir dažnio. Kadangi bėgimo metu atsispiriant dalyvauja ir kelio sąnarys, atsispiriama galingiau, negu einant, bėgikų žingsniai yra ilgesni ir dažnesni.

Pėdos judesių fazės skirtingu greičiu bėgant ir einant.

Daugiau informacijos apie dažniausiai pasitaikančius biomechanikos sutrikimus, kuriems esant bėgioti yra nepatartina rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/begimo-biomechanika

Rodyk draugams

Išsėtinė sklerozė

2011-03-04

Daugiau informacijos apie išsėtinę sklerozę rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Išsėtinė sklerozė (sutrumpintai vadinama IS) - centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas - demielinizacija. Priklausomai nuo ligos eigos, jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškia koordinacijos ir kalbos sutrikimai. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms.

Manoma, kad visame pasaulyje išsėtine skleroze (IS) serga apie 1 milijonas žmonių. JAV yra apie 350 000 sergančiųjų, kiekvienais metais užregistruojama 10 000 naujų atvejų. Žmonių, sergančių IS, Europoje yra apie 400 000, Lietuvoje - apie 1600 (kasmet išaiškinama apie 80 naujų atvejų).

IS šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės-ekonominės padėties žmonės. IS moterys serga 1,6-2 kartus dažiau negu vyrai. Vyrai dažniau serga pirmine progresuojančia IS forma.

Ligos priežastys:
Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze - 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos - 0,1 proc.


IS daugeliu atvejų prasideda jauniems suaugusiems žmonėms. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Dar neišaiškinta daug šios ligos aspektų ir vis dar neapibrėžta tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi išsamūs moksliniai IS tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai (LMV) gali nuslopinti daugelį IS simptomų ir padėti sergantiems žmonėms gyventi malonumo teikiantį gyvenimą.

Požymiai:

  • Galvos svaigimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Greitas nuovargis
  • Pusiausvyros sutrikimai
  • Depresija
  • Galūnių silpnumas
  • Neaiški kalba
  • Nuotaikų kaita
  • Pasunkėjęs mąstymas
  • Regėjimo pablogėjimas

Skiriami keturi ligos variantai:

  • recidyvuojanti–remisinė išsėtinė sklerozė (RRIS),
  • pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS),
  • antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė (APIS),
  • recidyvuojanti–progresuojanti išsėtinė sklerozė (RPIS).

IS yra heterogeniška multietiologinė liga, sukeliama daugelio skirtingų organizmo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Dažniausiai nurodomi šie etiologiniai veiksniai: virusai, bakterijos, sutrikusios oligodendroglijos funkcijos ar regeneracija, dieta, keičianti membranų sudėtį, makrofagų aktyvumą ir prostaglandinų sintezę, genetiniai veiksniai, įvairūs kiti mechanizmai – toksinai, endokrininiai veiksniai, stresas.

Ištyrimas

Ištyrimas prasideda nuo išsamios ligonio apklausos ir fizinio bendros bei neurologinės būklės įvertinimo, kurį atlieka gydytojas neurologas. Tuomet gydytojas gali paskirti atlikti išsėtinei sklerozei būdingus pakitimus demonstruojančius tyrimus: galvos ar/ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (stebimi uždegimo ir mielino suirimo židiniai), sukeltųjų potencialų tyrimą (jo metu vertinama, kaip nervinėmis skaidulomis plinta elektrinis impulsas), smegenų skysčio laboratorinį ištyrimą (juosmeninę punkciją). Diagnozė gali būti tikslinama ir kitų tyrimų pagalba.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) pakitimai, specifiški išsėtinei sklerozei:

  • 4 ir daugiau pažeidimų baltojoje smegenų medžiagoje,
  • pažeidimai ≥6 mm diametro,
  • ovalinės formos,
  • periventrikuliariai,
  • infratentorinė lokalizacija (tilto paviršius, smegenėlių kojytės, baltosios medžiagos sritys šalia ketvirtojo skilvelio).

Daugiau nei trečdalis ligonių per 20 metų nuo ligos pradžios tampa neįgalūs. Blogesnė prognozė vyrams, sergantiems pirmine progresuojančia IS. Greitesnis neįgalumas susijęs ne tik su greitesne ligos eiga, bet ir su labai būdingais spinaliniais pažeidimais. Blogos prognozės požymiai yra smegenėlių pažeidimo ar piramidiniai simptomai ir dažni paūmėjimai ligai prasidėjus, taip pat pirminė progresuojanti eiga arba ligos pradžia po 40 metų. Jei liga prasideda regos nervo neuritu ar sensoriniais simptomais, jei jos eiga recidyvuojanti – remisinė, tai yra sąlygiškai geros prognozės požymiai.

Rodyk draugams

Osteochondrozė

2011-03-03

Jeigu Jums yra osteochondorzė ir norite ją išgydyti, rekomenduojame kreiptis į www.kineziterapija.org specialistus.

Dažnai juokaujama, kad osteochondrozė - mokestis už vaikščiojimą stačiomis. Nė vienas iš keturkojų šia liga neserga!

Osteochondrozė - liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. Patologiniai procesai iš pradžių veikia kaulus ir raiščius, bet apie ligą mes sužinome tik tuomet, kai atsiranda komplikacijų - prasideda skausmai, raumenų atrofija, vidaus organų veiklos sutrikimai.

osteohondrozė

osteohondrozė

Osteohondrozės gydymas

Slankstelius jungia apvalūs kremzliniai intarpai - tvirti, bet elastingi, leidžiantys stuburui lankstytis. Tarpslankstelinių diskų viduje yra pusiau skysta kremzlinė substancija, prilygstanti amortizatoriui. Slankstelius prilaiko kaklo, nugaros, juosmens ir net pilvo raumenys: stuburui labai svarbus jų tvirtumas. Metams bėgant, tarpslanksteliniai diskai ima sausėti, plonėti ir pradeda blogiau amortizuoti smūgius. Žiedinės jų skaidulos taip pat praranda elastingumą bei tvirtumą ir blogiau fiksuoja slankstelius, o kartais net įplyšta. Kartais joms įplyšus išsiveržia pusiau skystas pulpinis branduolys, ir susiformuoja vadinamoji disko išvarža. Ji gali suspausti šalia esančią nervo šaknelę ir sukelti stiprų skausmą, kuris dažnai įvardijamas kaip “radikulitas”. Nemažai problemų pridaro ir slankstelių nestabilumas, kitaip sakant, pernelyg didelis paslankumas. Pasislinkę slanksteliai gali suspausti kraujagyslę arba nugaros smegenis, jų ataugas, - pasitaiko tokių komplikacijų. Bet dažniausiai išsivysto osteochondrozė, sukelianti raumenų spazmus ir nuolatinius skausmus.

Kam gresia osteochondrozė ? priežastys.

  • Sėdimas darbas. Moksleiviai, studentai, biurų darbuotojai, pardavėjai priversti daug sėdėti, todėl didelis krūvis tenka stuburui, ypač jeigu jie sėdi netaisyklingai (kūprinasi, pasilenkia į priekį arba į šoną).
  • Dideli fiziniai krūviai taip pat gali būti ligos priežastis. Osteochondroze gali susirgti ir jaunas sportininkas. Šia liga dažnai suserga ir statybininkai, krovikai, kelininkai.
  • Paveldimumas. Tėvai gali perduoti savo vaikui eiseną, laikyseną, dėl kurios stuburo krūvis pasiskirsto nevienodai, todėl yra pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Paveldėti galima ir kremzlinių audinių sandaros, jų cheminių savybių ypatumus, todėl tarpslankstelinis diskas bus mažiau atsparus krūviams, lengviau pažeidžiamas. Taip pat yra pastebima, kad osteohondroze dažniau serga moterys, negu vyrai. Moterims ji gali išsivystyti nėštumo periodu arba nuolatos avint aukštakulnius batelius.
  • Nepatogi kūno padėtis dirbant. Jeigu žmogus ilgai būna nepatogioje padėtyje (dažytojas - atlošta galva, chirurgas- palinkęs virš operacinio stalo) - tai irgi blogai veikia stuburą. Osteohonrozę dažnai turi ir muzikantai (smukininkas laiko galvą pakreipęs į šoną, violančelininkai, akordeonistai, siuvėjai ir t.t.).
  • Traumos. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių susergama osteochondroze. Kritimai iš aukščio, įvairūs kaulų lūžiai ir patempimai, nes jie įtakoja žmogaus kūno biomechaniką, bei raumenų disbalansą.
  • Stresai. Stuburą nemažai veikia ir nervingumas, dažni stresai. Dėl stresų ir nervingumo dažniausiai kamuoja kaklo osteochondrozė. Tuomet svaigsta ir skauda galvą, atsiranda nerimas, depresija.

Ka reikia daryti, kad neskaudėtų nugaros?

  • Taisyklingai kelti ir nešti sunkius daiktus. Reikia ne pasilenkti, o pritūpti. Nešti sunkius daiktus reikėtų ne viena ranka, o paskirstyti svorį po lygiai. • Jeigu tenka ilgai stovėti, tuomet geriau ieškoti atramos arba įtempti pilvo ir sėdmenų raumenis, kad sumažėtų stuburui tenkamas krūvis.
  • Sėdėti taisyklingai. Reikia stengtis sėdėti tiesiai, atsiremti į kėdės atlošą, pėdas pastatyti ant grindų, kad keliai būtų 90laipsnių kampu, o ne sukryžiuoti po kėde.
  • Miegoti ant neišgulėto čiužinio. Vietoj pagalvės naudoti volelį, arba susuktą rankšluostį.
  • Reikia saugoti stuburą, stengtis nesusitrenkti, taip pat stuburui kenkia šokinėjimas, bėgiojimas kietu pagrindu.
  • Šaltis taipogi gali kenkti stuburui sukeldamas refleksinius spazmus.
  • Kūno svoris. Kuo didesnis kūno svoris, tuo labiau yra spaudžiami tarpslanksteliniai diskai.
  • Jeigu dažnai nešiojate aukštakulnius arba avite nepatogią avalinę, naudokite vidpadžius.

Daugiau informacijos apie osteohondrozę, jos gydymą ir profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Kaip išvengti nugaros skausmo?

2011-01-14

Daugiau informacijos apie nugaros skausmą galite rasti interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Nuo stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Tai rodo rankraščiai, piešiniai, senieji laidojimai. Šiame amžiuje stuburo skausmų nesumažėjo, o dėl civilizacijos bei nejudraus gyvenimo būdo plitimo, - ir padaugėjo. Žinoma, jog ne mažiau 80% gyvenančiųjų civilizuotose šalyse bent vieną kartą jautė ilgiau negu savaitę trukusį nugaros skausmą. Šių žmonių gydymas, nedarbingumas ir neatliktas darbas kainuoja milijardus dolerių. Milijonus žmonių nugaros (kaklo, juosmens, pečių) skausmas vargina nuolat. Mokslininkai įrodė, jog pakeitus gyvenimo būdą, pagerinus, patobulinus darbo sąlygas, 70% galima sumažinti nugaros skausmus. Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Pratimai su mankštos kamuoliu

2010-12-28

Kuo naudingas kamuolys?

Daugiau informacijos apie mankštos kamuolius rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

1. Galima didinti judesių amplitudę. Tempimo pratimai efektyvesni, patogesni. Tempiant, judesį dėl atramos galima atlikti lėtai. Įvairios pradinės padėtys.
2. Padeda didinti raumenų jėgą. Ant kamuolio galima atlikti izometrinius ir izotoninius bei izokinetinio rėžimo pratimus. Kamuolys gali atstoti svorį, atliekant koncentrinius ir ekscentrinius pratimus su pasipriešinimu. Labai svarbu, kad atliekant pratimus ant kamuolio raumenis dar stiprina ir koordinacinė sistema (Daugeliu atvejų reikia ne tik atlikti pratimą, bet ir išlaikyti pusiausvyrą).
3. Stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema.
4. Lavinama kvėpavimo sistema. Išorinės kvėpavimo sistemos stiprinimas ir koordinacijos gerinimas.
5. Lavinami jutimai (ypač proprioreceptiniai).
6. Lavinama pusiausvyra ir koordinacija.
7. Laikysenos lavinimas ir aktyvaus sėdėjimo galimybė. Sėdint ant kamuolio, geriau koordinuojamas juosmuo. Treniruojami pilvo ir nugaros raumenys, atsakingi už taisyklingą laikyseną.
8. Taikomas profilaktiškai, bendrojo fizinio pasiruošimo gerinimui bei kūno svoriui mažinti.
9. Pratimai ant kamuolio - nuotaikingi ir žaismingi.
10. Kamuolys yra unikalus. Nuo kitų mankštų, mankšta su kamuoliu skiriasi tuo, Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Kelio girnelė

2010-12-28

Sergančių girnelės - šlaunies sindromu kineziterapija

Daugiau informacijos apie kelio girnelę rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Girnelės - šlaunies sindromas

Girnelės - šlaunies sindromas dažniausiai vargina jaunus, aktyvius žmonės. Pagrindiniai susirgimo rizikos faktoriai: lėtinės kelio sąnario perkrovos, ydinga apatinių galūnių biomechaninė padėtis ir raumenų jėgų pusiausvyros sutrikimas.

Ligos pradžia neretai būna užmaskuota. Pacientus kamuoja difuzinis kelio sąnario skausmas, stiprėjantis lipant laiptais, atliekant gilius pritūpimus, klūpint, ilgai sėdint. Gydymo sėkmę neretai lemia tikslus ligos priežasties nustatymas ir šalinimas. Konservatyvaus gydymo metu akcentuojami įtemptų apatinių galūnių raumenų tempimo pratimai, plačiojo vidinio įstrižinio ir klubo sąnario išorinių sukamųjų raumenų jėgos lavinimas, girnelės teipavimas, fizinės veiklos modifikavimas, ortopedinių įtvarų nešiojimas, gydymas vaistais.

1. Girnelės - šlaunikaulio sąnario kaulinės struktūros.

Girnelė - beveik trikampio formos kauliukas, įsitvirtinęs šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės viduje. Turi tris vidnius ir šoninius bei neporinį papildomą sąnarinius paviršius. Tai didžiausias kūno sezamoidinis kaulas. Girnelės pamatas išlenktas į viršų, viršūnė nukreipta žemyn. Stovint atsipalaidavus, girnelės viršūnė yra arčiau kelio sąnario sąnarinio tarpo. Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Strijos

2010-11-10

Daugiau informacijos apie strijas ir jų prafilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kas yra strijos?

Strijos - neplatūs, rožinės ar / ir melsvai rožinės spalvos, į surandėjimus panašūs odos ruožai odos paviršiniame sluoksnyje. Strijos dažniausiai atsiranda pilvo, krūtų, šlaunų, sėdmenų srityse. Nesenai atsiradusios strijos būna ryškesnės nei aplinkinė oda, jos dažniausiai būna juostos formos, kartais pertūkusios juostos formos, bėgant laikui jos pablykšta ir būna mažiau pastebimos dėl natūralios odos pigmentacijos.

Egzistuoja trys strijų tipai:

  • Atrofinės;
  • Steroidinės;
  • Strijos atsiradusios po nėštumo;

Dėl strijų atsiradimo ar jų šalinimo gali padėti dermatologas arba kineziterapeutas, kurio viena iš daugelio gydymo poveikio priemonių yra Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Kūdikių masažas

2010-11-10

Daugiau informacijos apie kūdikių masažą rasite http://www.kineziterapija.org/lt/kudikiu-masazas

Įžanga

Kūdikis, atėjęs į šį pasaulį, pradeda jį pažinti. Viską, ką jis gauna pirmaisiais gyvenimo metais, bus nešama per visą jo gyvenimą.
Praktiškai patikrinta, kad vaikai, kuriems buvo daromas masažas ir kineziterapija pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius, negu tie, kuriems masažas nebuvo daromas. Neišnešioti kūdikiai, gaunantys masažo procedūras, žymiai greičiau atstato savo funkcijas, kai kada net pralenkia savo normaliai gimusius bendraamžius.

Istorija

Naujagimių masažas turi senas tradicijas, savo šaknimis siekiančias žmonijos civilizacijos vystymosi pradžią. Indijoje, pavyzdžiui, pirmą masažo procedūrą atlieka dar prieš tai, kai nukerpama virkštelė. Pradedant nuo septintos dienos ir iki Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Pratimai su mankštos juostomis (I dalis)

2010-09-17

Daugiau informacijos apie pratimus su mankštos juostomis rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kaip išsirinkti mankštos juostą?

Mankštos juostos spalvos/pasipriešinimo lygio pasirinkimas priklauso nuo Jūsų fizinės būklės. Rinkitės juostą tokią, kuri Jums leidžia pratimą pakartoti 15 kartų. Gelsva ir geltona mankštos juostos yra naudojamos reabilitacijoje (po operacijų) ir senjorams. Moterų grupinėse treniruotėse dažniausiai naudojamos raudonos ir žalios mankštos juostos. Vyrai dažniausiai naudoja žalias ir mėlynas, mankštos juostas, ir gerėjant fiziniam pasiruošimui renkasi juodos spalvos mankštos juostą. Sidabrinės ir auksinės spalvos mankštos juostos naudojamos įvairių sporto šakų treniruočių metu.

Mankštos juostos laikymas ir fiksavimas

Jūsų mankštos juosta turi būti saugiai ir tvirtai laikoma rankoje arba prispausta pėda taip, kad išvengtumėte mankštos juos išslydimo ir traumų. Dvigubas mankštos juostos apsukimas aplink delną ar pėdą sustiprina raumenų prevenciją.

Pratimai su mankštos juosta

Pagrindinis tikslas atliekant pratimus su tampriomis juostomis yra padidinti ištvermę, raumenų masę ir padailinti kūno formas bei laikyseną.

Kad šie tikslai būtų, pradedantieji turi atlikti programas sudarytas iš 6-8 pratimų. Atlikti 1-3 pratimų serijas po 15-20 pakartojimų su nedideliu nuovargiu atliekant paskutinę seriją. Atliekant pratimus neturite jausti per didelio pasipriešinimo, jei taip yra, pakeiskite mankštos juostą į mažesnio pasipriešinimo spalvą.

Jūs jausitės patogiau jeigu naudosite skirtingo pasipriešinimo juostas skirtingoms kūno dalims treniruoti. Norėdami pasiekti geresnių rezultatų treniruokitės vis su didesnį pasipriešinimą turinčiomis juostomis arba darykite daugiau serijų ar pakartojimų, jei be jokio nuovargio atliekate 3 pratimų serijas po 15-20 pakartojimų.

Pratimus ir jų paaiškinimus su nuotraukomis galite rasti interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Atlikdami pratimus su mankštos juosta vadovaukitės šiomis rekomendacijomis:

  • Judesius atlikite lėtai ir juos kontroliuokite. Stebėkite savo laikyseną prieš atliekant judesius, pratimo eigoje bei pabaigę pratimą.
  • Prieš pradeant judesį juosta turi būti šiek tiek įtempta. Tai padeda apsaugoti Jūsų sąnarius.
  • Tinkamas juostos traukimas veikia abu sąnarius ir raumenis. Tai yra svarbu, kad suprastumėte jėgos kampą (kampas tarp mankštos juostos ir peties sverto (rankos, kojos)). Maksimalus sukimo momentas (jėga) pasiekiama 90laipsnių kampu (judesio viduryje). Kai pasiekiamas 30 laipsnių kampas yra jaučiamas labai mažas efektas.
  • Nedarykite pratimų, jei jaučiate skausmą. Jei pradėjote jausti skausmą nutraukite pratimą. Jei skausmą jaučiate ir po pratimų, kreipkitės į gydytoją.
  • Visi pratimai pateikti pradinėse padėtyse ir pratimo pabaigoje. Išsamiai išanalizuokite nuotraukas ir paveikslėlius.
  • Visada pratimus atlikite abiems kūno pusėms.

Pratimų su mankštos juosta aprašymus bei nuotraukas rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/pratimai-namie

Rodyk draugams