BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘raumenu tonusas’

Plaukimas

2011-04-05

Vandens poveikis žmogaus organizmui

Daugiau informacijos apie plaukimo naudą bei keliamus pavojus rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Grūdina
Vandens šilumos imlumas bei laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje
25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to
kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla.
Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos
sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Didina medžiagų apykaitą
Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 laipsniams, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 min., o esant 12 laipsnių temperatūrai - per 4 min. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita (tai patvirtina padidėjąs apetitas po maudymosi). Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta bei jos paslankumas, didėja gyvybinis plaučių tūris.

Ramina nervų sistemą
Sudirgindamas nemaža receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinæ nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina psichinį įtempimą (gerina miegą). Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam (pvz., po lūžių), po stresų.

Masažuoja
Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis aptekančio vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių, - visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą
Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuoti. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. „Nesvarumo” būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

Didina sąnarių paslankumą
Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja
šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

Higieninis poveikis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų. Visą kūną tolygiai padengia plonas poodinis riebalinis tarpsluoksnis. Suprantama, visi išvardyti veiksniai organizmą veikia kompleksiškai, t. y. vandens teigiamas poveikis yra visapusiškas. Sveikatą stiprina sportinis, masinis, gydomasis plaukimas, įvairios vandens procedūros, mankšta vandenyje. Visa tai yra kaip poilsio ir atsigavimo priemonė, pakelianti gyvenimo tonusą įvairaus amžiaus žmonėms.

Žmogus - sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti. O gebėjimą plaukti gerai ir greitai būtina ne tik skatinti, bet ir ugdyti. Ir vien tik teorijos čia neužteks.

Plaukimas tokia sporto šaka, kurioje pasireiškia visos fizinės ypatybės - greitumas, jėga, lankstumas, ištvermė; motoriniai gebėjimai - pusiausvyra, koordinacija, vikrumas, galingumas, reakcijos laikas.
Kai kurios iš šių savybių yra genetiškai determinuotos, o kitas galima keisti treniruočių procese, tai yra joms būdingas prisitaikymas, keitimasis, lavinimas ir tobuliniams.

Plaukimas, kaip sporto šaka, skiriasi savo kūno padėtimi nuo kitų sporto šakų. Vandens aplinka žmogų taip pat veikia specifiškai.
Plaukimo specifiškumas pasireiškia:

  • Visada horizontali kuno padėtis (širdies ir kraujagyslių sistema, spaudimas)
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Veikia keliančioji jėga
  • Didelis vandens tankis, didelis pasipriešinimas
  • Ribotas prakaitavimas
  • Didelis šilumos, bei energijos sąnaudos
  • Aukšta lipidų mobilizacija

Judėjimą vandenyje veikiantys faktoriai

Vandens aplinka specifiškai veikia žmogaus organizmą. Kitaip negu judėdamas sausumoje, plaukikas vandenyje visada plaukia horizontalioje padėtyje. Tokioje padėtyje kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse. Kvėpavimo sistema, atvirkščiai, funkcionuoja sunkesnėmis sąlygomis. Įkvėpiama per gana trumpą laiką vandens paviršiuje o iškvepiama po vandeniu. Kadangi vandens tankumas gerokai didesnis už oro, ikvėpimo ir iškvėpimo metu papildomai įtempiami krutinės ląstos raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese. Palyginus su kitomis sporto šakomis, plaukimo metu vyksta labai intensyvi energijos apykaita. Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių sporto šakų.

Vandens lyginamasis svoris. Vandens kokybė nevienoda. Žmonės maudosi gėlame (upės, ežerai) ir sūriame (jūros, vandenynai) vandenyje. Sūriame vandenyje žmogui lengviau išsilaikyti paviršiuje. Kai druskos koncentracija didelė, vandens svoris gerokai didesnis, todėl kūnas pakyla aukščiau nei gėlame vandenyje. Sportininko aukštesnė kūno padėtis turi įtakos plaukimo rezultatui.

Vandens tankumas maždaug 816 kartų didesnis nei oro. Todėl plaukiant laisvuoju stiliumi, peteliške, nugara parengiamuosius judesius rankomis tikslinga atlikti virš vandens.

Vandens klampumas. Dėl vandens klampumo plaukikas patiria kūno paviršiaus ir vandens dalelių trintį, t.y. vandens pasipriešinimą, todėl reikia žinoti vandens klampumo priklausomybę nuo temperatūros. Keičiantis vandens temperatūrai, ypač pereinant iš atviro baseino į uždarą, iš šaltesnio į šiltesnį, plaukikui pablogėja „vandens jutimas”, praslysta grybšnis. Dėl to plaukimo varžybos vyksta, kai vandens temperatūra baseine 25-27 ˚C, o vaikai mokomi plaukti 28-29˚C temperatūroje.

Daugiau naudingos informacijos apie plaukimą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams