BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘radikulitas’

Išnaudokite vasarą – judėkite!

2011-07-19

Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Vasara yra tas metas, kai mes be didelių valios pastangų, norime būti aktyvūs. Būtent dabar galime pradėti sportuoti ir negalvoti, kad tai sunkus ir nemalonus procesas, kadangi tai galima daryti su dideliu malonumu. O kur dar pasitaisiusi figūra?! Renkantis fizinę veiklą atsižvelkite į tai kokio efekto norėtumėte, kokia jūsų sveikatos būklė, kas jums patinka ir nesukelia nemalonių pojūčių.

Siekdamos sumažinti riebalinio audinio sluoksnį rinkitės mažesnio intensyvumo, bet ilgesnės trukmės veiklą, kadangi riebalai pradedami eikvoti tik praėjus apytiksliai 30 min. fizinės veiklos. Norėdamos paryškinti raumenis, užsiimkite tokia veikla, kur reikia daugiau jėgos. Siekdamos ištvermės ir darbingumo judėkite intensyviai, kad pagilėtų ir padažnėtų kvėpavimas. Svarbu, kad visi judesiai būtų atliekami teisingai, nežalojant sąnarių bei savęs. Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Karštis jus vargina? Šokite į vandenį. Aktyviai judėti vandenyje malonu todėl, kad nejaučiame perkaitimo ir prakaitavimo, vanduo nuolat gaivina kūną. Vanduo pasižymi keliomis savybėmis, kurios turi įtakos mūsų judesiams.
Visų pirma, vanduo sumažina kūno svorį, todėl yra „nukraunami” sąnariai ir judėjimas tampa laisvesnis. Tačiau, esant labai silpniems raumenims bei raiščiams, reikėtų vengti intensyvių judesių, kad išvengtume traumų.
Antra, vanduo slegia mūsų kūną. Kuo giliau brindame į vandenį, tuo šis pojūtis stipresnis. Todėl pasunkėja įkvėpimas ir palengvėja iškvėpimas. Taip laviname kvėpavimo raumenis.
Trečia, vandenyje sukuriamas didesnis pasipriešinimas. Kiekvienas galime pasirinkti apkrovos lygį pagal savo galimybes. Kuo greitesni ir didesnės amplitudės judesiai, tuo pasipriešinimas vandenyje didesnis.

Jei esate paplūdimyje, smėlis - puikus treniruoklis! Labai tinkamas pėdos skliauto formavimui, ypač aktualu mažyliams, kurie tik pradėjo vaikščioti. Minkštas ir nelygus paviršius yra priemonė, mažinanti plokščiapėdystę. Be to, bėgimas smėliu yra ne toks pavojingas kaip bėgimas asfaltuotu paviršiumi. Smėlis veikia kaip amortizatorius ir sumažina sąnarių apkrovą. Beje, po aktyvių žaidimų pakrantėje pajusit tuos raumenukus, kurių net nemanėte turinčios.

Daugiau patarimų vasarai rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org , šioje svetainėje galėsite juos ir nemokamai atsisiųsti.

Rodyk draugams

Radikulopatija

2011-03-28

Radikula (lot.) - nervinė šaknelė.

RADIKULITAS - tai mechaninis uždegimas, kylantis, kai sudirginamos nervinės šaknelės. Jas gali žaloti deformavęsi diskai arba kaulinės išaugos (ataugos). Skausmas gali sustiprėti dėl įtemptų raumenų. Tikrą radikulitinį skausmą sukelia stuburo smegenų dangalų ir nervinių šaknelių dirginimas bei prispaudimas. Šių reiškinių pasekmės neretai gali tapti invalidumo priežastimi.

Dažniausios radikulopatijos priežastys:

Daugiau informacijos apie radikulitą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

  • tarpslankstelinio disko išvarža
  • kaulinės išaugos (osteofitai)
  • sustorėję stuburo raiščiai
  • apie šaknelę susiformavusios sąaugos
  • uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai
  • stuburo kanalo susiaurėjimas
  • osteohondrozė (liaudiškai vadinama „druskomis”)

Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai.„Radikulito” - nervinių šaknelių uždegimo simptomai:

  • Raumenų „degimo” pojūtis
  • Sprando skausmas
  • Nugaros skausmas
  • Juosmens skausmas
  • Raumenų silpnumas
  • Skausmas krūtinėje
  • Raumenų tirpimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Šalinimo sutrikimaiŠiek tiek faktų apie radikulopatiją
  • Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.
  • Sergantieji radikulopatija sudaro 5-10% visų sergančiųjų nervų ligomis.
  • Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.
  • Vyrai serga dažniau negu moterys.
  • Pagrindinį sergančiųjų kontingentą sudaro jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus grupės atstovai.

Kaip apsisaugoti nuo radikulito?

1. Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas, ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).

2. Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.

3. Reguliuoti kūno svorį, kad nebūtų viršsvorio.
4. Pasikonsultavus su kineziterapeutu, reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
5. Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrą fizinius veiksmus, galinčių sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą.
6. Vengti darbo drėgnose, nešildomose patalpose.
7. Moterims patariama neavėti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens srityje per daug išlinksta į priekį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarp slanksteliniai diskai.

“Radikulito” gydymas: Informaciją apie radikulito gydymą galite rasti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/radikulitas

Rodyk draugams

Osteochondrozė

2011-03-03

Jeigu Jums yra osteochondorzė ir norite ją išgydyti, rekomenduojame kreiptis į www.kineziterapija.org specialistus.

Dažnai juokaujama, kad osteochondrozė - mokestis už vaikščiojimą stačiomis. Nė vienas iš keturkojų šia liga neserga!

Osteochondrozė - liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. Patologiniai procesai iš pradžių veikia kaulus ir raiščius, bet apie ligą mes sužinome tik tuomet, kai atsiranda komplikacijų - prasideda skausmai, raumenų atrofija, vidaus organų veiklos sutrikimai.

osteohondrozė

osteohondrozė

Osteohondrozės gydymas

Slankstelius jungia apvalūs kremzliniai intarpai - tvirti, bet elastingi, leidžiantys stuburui lankstytis. Tarpslankstelinių diskų viduje yra pusiau skysta kremzlinė substancija, prilygstanti amortizatoriui. Slankstelius prilaiko kaklo, nugaros, juosmens ir net pilvo raumenys: stuburui labai svarbus jų tvirtumas. Metams bėgant, tarpslanksteliniai diskai ima sausėti, plonėti ir pradeda blogiau amortizuoti smūgius. Žiedinės jų skaidulos taip pat praranda elastingumą bei tvirtumą ir blogiau fiksuoja slankstelius, o kartais net įplyšta. Kartais joms įplyšus išsiveržia pusiau skystas pulpinis branduolys, ir susiformuoja vadinamoji disko išvarža. Ji gali suspausti šalia esančią nervo šaknelę ir sukelti stiprų skausmą, kuris dažnai įvardijamas kaip “radikulitas”. Nemažai problemų pridaro ir slankstelių nestabilumas, kitaip sakant, pernelyg didelis paslankumas. Pasislinkę slanksteliai gali suspausti kraujagyslę arba nugaros smegenis, jų ataugas, - pasitaiko tokių komplikacijų. Bet dažniausiai išsivysto osteochondrozė, sukelianti raumenų spazmus ir nuolatinius skausmus.

Kam gresia osteochondrozė ? priežastys.

  • Sėdimas darbas. Moksleiviai, studentai, biurų darbuotojai, pardavėjai priversti daug sėdėti, todėl didelis krūvis tenka stuburui, ypač jeigu jie sėdi netaisyklingai (kūprinasi, pasilenkia į priekį arba į šoną).
  • Dideli fiziniai krūviai taip pat gali būti ligos priežastis. Osteochondroze gali susirgti ir jaunas sportininkas. Šia liga dažnai suserga ir statybininkai, krovikai, kelininkai.
  • Paveldimumas. Tėvai gali perduoti savo vaikui eiseną, laikyseną, dėl kurios stuburo krūvis pasiskirsto nevienodai, todėl yra pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Paveldėti galima ir kremzlinių audinių sandaros, jų cheminių savybių ypatumus, todėl tarpslankstelinis diskas bus mažiau atsparus krūviams, lengviau pažeidžiamas. Taip pat yra pastebima, kad osteohondroze dažniau serga moterys, negu vyrai. Moterims ji gali išsivystyti nėštumo periodu arba nuolatos avint aukštakulnius batelius.
  • Nepatogi kūno padėtis dirbant. Jeigu žmogus ilgai būna nepatogioje padėtyje (dažytojas - atlošta galva, chirurgas- palinkęs virš operacinio stalo) - tai irgi blogai veikia stuburą. Osteohonrozę dažnai turi ir muzikantai (smukininkas laiko galvą pakreipęs į šoną, violančelininkai, akordeonistai, siuvėjai ir t.t.).
  • Traumos. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių susergama osteochondroze. Kritimai iš aukščio, įvairūs kaulų lūžiai ir patempimai, nes jie įtakoja žmogaus kūno biomechaniką, bei raumenų disbalansą.
  • Stresai. Stuburą nemažai veikia ir nervingumas, dažni stresai. Dėl stresų ir nervingumo dažniausiai kamuoja kaklo osteochondrozė. Tuomet svaigsta ir skauda galvą, atsiranda nerimas, depresija.

Ka reikia daryti, kad neskaudėtų nugaros?

  • Taisyklingai kelti ir nešti sunkius daiktus. Reikia ne pasilenkti, o pritūpti. Nešti sunkius daiktus reikėtų ne viena ranka, o paskirstyti svorį po lygiai. • Jeigu tenka ilgai stovėti, tuomet geriau ieškoti atramos arba įtempti pilvo ir sėdmenų raumenis, kad sumažėtų stuburui tenkamas krūvis.
  • Sėdėti taisyklingai. Reikia stengtis sėdėti tiesiai, atsiremti į kėdės atlošą, pėdas pastatyti ant grindų, kad keliai būtų 90laipsnių kampu, o ne sukryžiuoti po kėde.
  • Miegoti ant neišgulėto čiužinio. Vietoj pagalvės naudoti volelį, arba susuktą rankšluostį.
  • Reikia saugoti stuburą, stengtis nesusitrenkti, taip pat stuburui kenkia šokinėjimas, bėgiojimas kietu pagrindu.
  • Šaltis taipogi gali kenkti stuburui sukeldamas refleksinius spazmus.
  • Kūno svoris. Kuo didesnis kūno svoris, tuo labiau yra spaudžiami tarpslanksteliniai diskai.
  • Jeigu dažnai nešiojate aukštakulnius arba avite nepatogią avalinę, naudokite vidpadžius.

Daugiau informacijos apie osteohondrozę, jos gydymą ir profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Stuburo slanksteliai

2010-08-19

Daugiau panašios informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Stuburo kanalas veikia kaip atrama taip pat jame yra nervai, kurie perneša informaciją iš rankų, kojų, bei kitų kūno dalių, taip pat perneša signalus iš smegenų į kūną.

Žmogaus stuburas yra sudarytas iš 33-34 slankstelių: 7 kaklo (Cervical Curvature), 12 krūtinės (Thoracic Curvature), 5 - 6 juosmens (Lumbar Curvature), 5 suaugę kryžmens (Sacrum) ir 4-5 suaugusių stuburgalio, arba uodegos (Coccyx). Dviejų viršutinių kaklo slankselių forma yra kiek kitokia negu visų kitų (kaip parodyta pav.)..

Stubure yra 49 raumenys, kurie jungia daugybę raiščių ir sausgyslių nuo kaukolės iki uodegikaulio.
Tarp slankstelių yra Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Skausmo šaltiniai

2010-06-17

Visa informacija panaudota iš www.kineziterapija.org . Ten rasite daugiau informacijos apie stuburo bei kitus susijusius skausmus.

Skausmo šaltiniai

Kiekviena kaklo srities struktūra, gaunanti įnervaciją, gali būti potencialiu skausmo šaltiniu.

Skausmo klasifikacija pagal kilmę

  • neurogeninis,
  • spondilogeninis (dėl slankstelių pokyčių),
  • viscerogeninis (dėl vidaus organų funkcijos sutrikimo),
  • psichogeninis.

Neurogeninis skausmas

Neurogeninis skausmas nėra lengvai diferencijuojamas. Šaknelinis skausmas kyla dėl nugarinių nervų ar neuronų aksonų užpakalinių šaknelių ganglijuose sudirginimo, o dėl nespecifinių receptorių (nociceptorių) vidaus ir kituose organuose sudirginimo taip pat gali kilti minėtas skausmas.

Neurogeninę simptomatiką sukelia motorinių arba sensorinių nervų laidumo sutrikimas, bet laidumo sutrikimas nėra skausmo priežastis. Neurogeninės simptomatikos priežastis ne visada yra ir skausmo priežastis.

Radikulitas gali sukelti ir skausmą, ir neurologinę simptomatiką, bet skausmas pasireiškia ne kakle, bet Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams