BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘nuovargis’

10 patarimų turistmas

2011-07-19

Daugiau patarimų turistams galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “10 patarimų turistams”

  1. Kelionės metu ilgai sėdintiems, rekomenduojama susivynioti rankšluostuką į volelį, pasidėti jį tarp juosmens ir atlošo. Tokiu būdu Jūs išlaikysite taisyklingą juosmeninės dalies linkį ir neleisite išsitempti ar nuvargti nugaros raumenims. Mentes priglausti prie atlošo.
  1. Ilgai sėdint, darykite pertraukėles. Jei yra galimybė atsistokite, pasirąžykite. Išjudinkite kojas, juosmenį, pečius, kaklą. Taip suaktyvės kraujotaka, persitempę raumenys atsipalaiduos.
  1. Sėdėkite taisyklingai. Pėdomis turėtumėte siekti grindis. Jei sėdynė per aukšta, galite ką nors pasidėti po kojomis. Keliai turėtų būti sulenkti stačiu kampu. Sėdint tiesiai, apkrova pasiskirsto tolygiai per visą stuburą, o sėdint atsilošus – didelė apkrovos dalis tenka apatinei stuburo daliai, taip skatinamas slankstelių pasislinkimas ir nugaros skausmai.
  1. Jeigu keliaujate pėsčiomis, daug vaikštote po miestą, muziejus ar kitas lankytinas vietas, visada rinkitės tik patogią avalynę, kurios pakulnė neviršytų 3 – 4 cm. Nešiojant aukštesnius batus blauzdos raumenys nuolatos būna įsitempę, be to didėja apkrova priekinei pėdos daliai, kuri natūraliai nėra tam prisitaikiusi. Tačiau visai lygaus pado avalynė taip pat nerekomenduotina. Mūsų pėda sudaryta iš skliautų sistemos, avint lygiapadžius batelius šie skliautai išsilygina.
  1. Eidami į ekskursiją pasiimkite daiktus, kurios TIKRAI panaudosite, neapsikraukite nereikalingais daiktais. Papildomas svoris jus tik vargins. Jei esate su šeima ar draugais, pasiskirstykite kokius daiktus nešitės. Galbūt vienas žmogus gali pasiimti fotoaparatą, kitas skėtį, o trečias kelionės vadovą.
  1. Jei jaučiate, kad kelionės metu tampate vangūs, dažniau ir įvairiau keiskite kūno padėtį, taip tapsite žvalesni ir aktyvesni. Nuolatos judant raumenys nespėja nuvargti – kol vienos raumenų grupės dirba, kitos tuo metu ilsisi.
  1. Jei tenka daug vaikščioti, geriau rinkitės kuprinę, o ne rankinę. Žinoma, ant pečių užsidėkite abi kuprinės petnešas, taip nešamų daiktų svorį vienodai paskirstysite visai pečių juostai. Taip pat nustatykite tinkamą petnešų ilgį, kuprinė neturi kabėti ant sėdmenų. Svarbus ir kuprines svoris

Daugiau patarimų galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “Patarimai turistams”

Rodyk draugams

Išsėtinė sklerozė

2011-03-04

Daugiau informacijos apie išsėtinę sklerozę rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Išsėtinė sklerozė (sutrumpintai vadinama IS) - centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas - demielinizacija. Priklausomai nuo ligos eigos, jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškia koordinacijos ir kalbos sutrikimai. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms.

Manoma, kad visame pasaulyje išsėtine skleroze (IS) serga apie 1 milijonas žmonių. JAV yra apie 350 000 sergančiųjų, kiekvienais metais užregistruojama 10 000 naujų atvejų. Žmonių, sergančių IS, Europoje yra apie 400 000, Lietuvoje - apie 1600 (kasmet išaiškinama apie 80 naujų atvejų).

IS šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės-ekonominės padėties žmonės. IS moterys serga 1,6-2 kartus dažiau negu vyrai. Vyrai dažniau serga pirmine progresuojančia IS forma.

Ligos priežastys:
Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze - 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos - 0,1 proc.


IS daugeliu atvejų prasideda jauniems suaugusiems žmonėms. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Dar neišaiškinta daug šios ligos aspektų ir vis dar neapibrėžta tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi išsamūs moksliniai IS tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai (LMV) gali nuslopinti daugelį IS simptomų ir padėti sergantiems žmonėms gyventi malonumo teikiantį gyvenimą.

Požymiai:

  • Galvos svaigimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Greitas nuovargis
  • Pusiausvyros sutrikimai
  • Depresija
  • Galūnių silpnumas
  • Neaiški kalba
  • Nuotaikų kaita
  • Pasunkėjęs mąstymas
  • Regėjimo pablogėjimas

Skiriami keturi ligos variantai:

  • recidyvuojanti–remisinė išsėtinė sklerozė (RRIS),
  • pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS),
  • antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė (APIS),
  • recidyvuojanti–progresuojanti išsėtinė sklerozė (RPIS).

IS yra heterogeniška multietiologinė liga, sukeliama daugelio skirtingų organizmo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Dažniausiai nurodomi šie etiologiniai veiksniai: virusai, bakterijos, sutrikusios oligodendroglijos funkcijos ar regeneracija, dieta, keičianti membranų sudėtį, makrofagų aktyvumą ir prostaglandinų sintezę, genetiniai veiksniai, įvairūs kiti mechanizmai – toksinai, endokrininiai veiksniai, stresas.

Ištyrimas

Ištyrimas prasideda nuo išsamios ligonio apklausos ir fizinio bendros bei neurologinės būklės įvertinimo, kurį atlieka gydytojas neurologas. Tuomet gydytojas gali paskirti atlikti išsėtinei sklerozei būdingus pakitimus demonstruojančius tyrimus: galvos ar/ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (stebimi uždegimo ir mielino suirimo židiniai), sukeltųjų potencialų tyrimą (jo metu vertinama, kaip nervinėmis skaidulomis plinta elektrinis impulsas), smegenų skysčio laboratorinį ištyrimą (juosmeninę punkciją). Diagnozė gali būti tikslinama ir kitų tyrimų pagalba.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) pakitimai, specifiški išsėtinei sklerozei:

  • 4 ir daugiau pažeidimų baltojoje smegenų medžiagoje,
  • pažeidimai ≥6 mm diametro,
  • ovalinės formos,
  • periventrikuliariai,
  • infratentorinė lokalizacija (tilto paviršius, smegenėlių kojytės, baltosios medžiagos sritys šalia ketvirtojo skilvelio).

Daugiau nei trečdalis ligonių per 20 metų nuo ligos pradžios tampa neįgalūs. Blogesnė prognozė vyrams, sergantiems pirmine progresuojančia IS. Greitesnis neįgalumas susijęs ne tik su greitesne ligos eiga, bet ir su labai būdingais spinaliniais pažeidimais. Blogos prognozės požymiai yra smegenėlių pažeidimo ar piramidiniai simptomai ir dažni paūmėjimai ligai prasidėjus, taip pat pirminė progresuojanti eiga arba ligos pradžia po 40 metų. Jei liga prasideda regos nervo neuritu ar sensoriniais simptomais, jei jos eiga recidyvuojanti – remisinė, tai yra sąlygiškai geros prognozės požymiai.

Rodyk draugams