BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘nugaros skausmas’

Juosmeninės stuburo dalies tyrimas

2011-08-31

Juosmeninės dalies nugaros skausmas - vienas iš dažniausiai pasitaikančių skausmų išsivysčiusiose šalyse. Nors gyvenimo ir gydymo salygos gerėja, tačiau pacientų, kenčiančių šios stuburo dalies skausmus, nemažėja. Juosmeninio stuburo segmento funkcija - palaikyti viršutinės stuburo dalies svorį bei paskirstyti jį dubeniui ir apatinėms galūnėms. Dėl tokios šio segmento pozicijos, atlikdamas tyrimą, specialistas turi atkreipti dėmėsį į viršutinius stuburo segmentus, klubo ir kryžkaulio klubinius sąnarius. Tiksliai įvardinti juosmeninės dalies problemą yra sudėtingas ir kruopštus procesas, todėl ypač svarbu atskirti mechaninį pažeidimą nuo neurologinių problemų. Diagnostikos procesas apsunkinamas tada, kai pacientas nejaučia radijuojančių skausmų žemiau kelio sąnario.

Tyrimo procedūra pradedama nuo paciento ligos istorijos analizavimo. Po to kineziterapeutas užduoda pacientui klausimus, susijusius su atsiradusiais skausminiais pojūčiais (Kokia jaučiamo skausmo trukmė? Koks paciento amžius? Kokį darbą dirba? Koks pažeidimo mechanizmas (jei buvo, kokia trauma)? Kokia skausmo lokalizacija? Po paciento apklausos atliekama vizualinė diagnostika, kurios metu įvertinama laikysena, eisena, psichologinė būsena, odos pakitimai (iškilimai, dėmės).
Pacientui atliekant aktyvius judesius kineziterapeutas stebi ar nesumažėjusios judesių amplitudės, ar aktyvūs judesiai nesukelia skausmo, spazmų, sustingimo jausmo ar judesio blokavimo. Jeigu leidžia galimybės specialistas po aktyvių judesių gali taikyti pasyvius judesius. Šiuos judesius atlikti yra sunku dėl paciento kūno svorio, todėl šią procedūra atlikti reikia ypač atsargiai. Taip pat, jei yra galimybių, galima taikyti judesius su izometriniu pasipriešinimu, kurių metu naudojama kineziterapeuto jėga ar paciento kūno svoris.
Po judesių su izometriniu pasipriešinimu, specialistas vertina dubens ir apatinės galūnės sąnarius. Kiekvienas nukrypimas nuo normos (amplitudžių, skausmo judesio metu) yra fiksuojamas.
Vertindamas miotomus specialistas atlieka raumenų testavimą, kurio metu atliekamas izometrinis raumenų susitraukimas, trunkantis ne mažiau 5 sekundžių. Jei įmanoma, abi pusės gali būti testuojamos vienu metu tam, kad objektyviau įvertinti jėgos skirtumą.
Specialūs testai laikomi neatskiriama paciento tyrimo dalimi. Tačiau jie neturėtų būti atliekami be kitų ištyrimo būdų. Neurodinaminiai testai (Slump test, Lasego testas, kelio lenkimas gulint ant pilvo) atliekami jei yra aiškūs neurologiniai simptomai. Kiti specialūs testai yra atliekami jei specialistas mano, kad jie padės nustatyti tikslesnę ar patvirtinti esamą diagnozę.
Jeigu atlikus iki šiol aprašytą juosmeninės stuburo dalies tyrimą, specialistas nusprendžia, kad problema yra sąnaryje, yra atliekama to sąnario apčiuopa. Čiuopiant sąnarį yra fiksuojama padidėjusi temperatūra, raumenų spazmas ar kiti simptomai, kurie rodo vykstančius patologinius procesus.

Šaltinis: Orthopedic Physical Assessment 5th edition, Magee, David J. - ISBN - 9780721605715

Rodyk draugams

Dėl nugaros skausmo kalta rankinė?

2011-08-17

Ar kada nors susimąstėte - ar teisingai nešiojate rankines? Rodos, nuo tokio nereikšmingo dalyko kaip svorio pasiskirstymas priklauso nugaros, sąnarių bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.

Laikai kai moteriškoje rankinėje buvo galima rasti tik šukas, veidrodėlį ir kvepalų buteliuką, seniai praėjo.

Šiuolaikinė moteris dažnai nešioja didelę rankinę iki pat viršau pridėtą “būtinų” daiktų ar net nešiojamąjį kompiuterį.
Amerikos medikai nustatė, kad nešiojama per petį rankinė, sunkesnė nei 1,5 kg, gali būti ne tik blogos laikysenos, bet ir galvos skausmo priežastis. Diržas spaudžia raumenį, lenkiantį kaukolę, taip pat kaklo ir pečių nervus, tiesiogiai susijusius su smegenimis. Todėl ima skaudėti galvą: spaudžia smilkinius ar “plyšta” pakaušis.
Taip pat, laikui bėgant, jeigu nuolat ant peties nešiojate sunkų krepšį, deformuojasi peties sąnarys, dėl ko gali kilti problemų dėl stuburo, kaklo ir krūtinės sričių.

Rankinė gali sukelti ir širdies smūgį. Dilbio ir peties kraujagyslės yra labai arti odos. Jas užspausti labai lengva. Todėl jeigu nešiosite ant alkūnės atrodytų nesunkų krepšį, sveriantį apie 2 kg, kraujagyslės bus stipriai užspaustos ir sutriks kraujotaka. Jeigu nešiosite rankinę ant alkūnės, ir dar karštą dieną, gali pradėti svaigti galva net sveikam žmogui. O jeigu turite problemų dėl širdies ar kraujospūdžio, gali netikėtai ištikti širdies smūgis.

Faktai ir patarimai:

  • 7 kg - maksimalus leistinas svoris, kurį galima, nekenkiant sveikatai nešti moterims 100 metrų.
  • 20 kg - maksimalus “nešiojamas” svoris vyrams.
  • Pavojingiausios rankinės yra ilgomis plonomis rankenomis, optimalus variantas - rankinė su vidutinio ilgio plačiais diržais.
  • Idealiausia rankinė - kuprinė. Perkant kuprinę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dirželiai nebūtų ploni ir kieti. Taip pat pageidautina, kad kuprinės nugarėlė turėtų sutvirtinamąjį sluoksnį.

Naudingos informacijos apie nugaros skausmo profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Taisyklingas judėjimas kasdienėje veikloje

2011-07-19

Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Kasdienėje savo veikloje atliekame daugybę veiksmų, bet ar pamąstome kaip vienas ar kitas judesys veikia mūsų organizmą? Paprastai susrūpiname tik tada kai užklumpa skausmai ar kiti negalavimai. Čia pateikiami patarimai skirti asmenims po tam tikrų būklių (ligų, nugaros skausmų ir kt.), tačiau jie tinka ir sveikiems, norintiems išvengti nemalonių organizmo pokyčių ir išlikti sveikais bei darbingais. Siekiant saugaus judėjimo, reikės pradėti formuoti naujus įpročius, kurie taps skausmo mažinimo ir profilaktikos priemone.

Sunki liga (insultas, reumatoidinis artritas, Bechterevo liga ir kt.)
Keldamiesi iš lovos pasiverskite ant šono, vienu metu kojas leiskite žemyn nuo lovos krašto ir, tiesdami ranką, kelkite liemenį. Kad išvengtumėte nuovargio, planuokite dienos darbus, o tarp jų būtinai įterpkite poilsio pertraukėles. Buityje naudokite tokius daiktus, kurie būtų lengvi ir patogūs suimti, pvz.: puodas su dviem rankenėlėm. Stenkitės nesitūpti ir nesilenkti. Jei nuo žemės reikia ką nors paimti, naudokitės specialiu prailgintu griebtuvu.

Nugaros skausmai

Miegokite ant kietesnio čiužinio, kad išlaikytumėte natūralius stuburo linkius. Keldamiesi pasiverskite ant šono, pirma ištieskite apatinę ranką,o po to nuleiskite kojas. Kitas būdas – pasiverskite ant pilvo, pereikite į keturpėsčią padėtį, pasisukite taip, kad kojos būtų prie lovos krašto, po vieną, kojas leiskite žemyn ir išsitieskite. Atlikdami buities darbus nugarą laikykite tiesią. Jei šluojant ar siurbiant nugarą lenkiate dėl jums trumpo šluotkočio, pastatykite vieną koją priekyje, taip prisitaikydami prie koto ilgio. Sėdėkite tiesiai, nugara atsirėmę į kėdės atlošą, pėdomis remkitės į grindis.

Po gimdymo

nepersitempkite, vienu metu darykite vieną darbą, pvz. venkite viena ranka gaminti valgį, o su kita laikyti vaiką.

Jei jaučiate nuovargį, paprašykite artimųjų pagalbos, nesistenkite visko nuveikti viena. Keldamos vaiką stenkitės kuo mažiau kūprintis, geriau truputį pritūpkite.

Po cezario pjūvio/ tarpvietės kirpimo

nekilnokite sunkių daiktų, venkite staigių judesių, ypač nugaros tiesimo. Stenkitės su kūdikiu rankose daug nevaikščioti, negalėdamos pilnai išsiteisti, labai apkraunate savo stuburą. Jei buvo atliktas trapvietės kirpimas, sėskite ir stokite iš lėto. Sėdėdamos daugiau svorio perkelkite ant priešingos pusės sėdmens nei kirpimo vieta. Stojantis vieną koją pastatykite priekyje, o kitą sulenkite atgal, lenkitės pirmyn ir remiantis rankomis į kėdę, stokitės. Nekelkite aukštai rankų atliekant kasdienius veiksmus.

Daugiau patarimų nemokamai galite atsisiųsti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Rodyk draugams

Išnaudokite vasarą – judėkite!

2011-07-19

Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/patarimai

Vasara yra tas metas, kai mes be didelių valios pastangų, norime būti aktyvūs. Būtent dabar galime pradėti sportuoti ir negalvoti, kad tai sunkus ir nemalonus procesas, kadangi tai galima daryti su dideliu malonumu. O kur dar pasitaisiusi figūra?! Renkantis fizinę veiklą atsižvelkite į tai kokio efekto norėtumėte, kokia jūsų sveikatos būklė, kas jums patinka ir nesukelia nemalonių pojūčių.

Siekdamos sumažinti riebalinio audinio sluoksnį rinkitės mažesnio intensyvumo, bet ilgesnės trukmės veiklą, kadangi riebalai pradedami eikvoti tik praėjus apytiksliai 30 min. fizinės veiklos. Norėdamos paryškinti raumenis, užsiimkite tokia veikla, kur reikia daugiau jėgos. Siekdamos ištvermės ir darbingumo judėkite intensyviai, kad pagilėtų ir padažnėtų kvėpavimas. Svarbu, kad visi judesiai būtų atliekami teisingai, nežalojant sąnarių bei savęs. Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Užsibrėžusios tikslo, nepulkite aklai jo siekti. Dabar svarbu įvertinti savo fizinę būklę. Galbūt Jūs norite padailinti savo kojas, tačiau jums skauda nugarą. Neskubėkite bėgti į parkelį, nes kūnas jums tikrai nepadėkos. Jei turite kokių sveikatos sutrikimų ar nežinote kokia veikla jums būtų naudingiausia užsiimti, visada galite kreiptis į judesio specialistą - kineziterapeutą. Jis įvertins jūsų fizinį pasirengimą, judamojo aparato būklę ir padės pasirinkti tinkamiausią bei saugiausią judėjmo būdą. Visgi, jei šiuo metu atostogaujate ir nekantraujate aktyviai praleisti laiką, rinkitės tokį sportą, kuris mažiausiai gali pakenkti. Tai gali būti vandens pramogos, žygiai, kelionės dviračiais, lauko žaidimai, šokių pamokos ir pan..

Karštis jus vargina? Šokite į vandenį. Aktyviai judėti vandenyje malonu todėl, kad nejaučiame perkaitimo ir prakaitavimo, vanduo nuolat gaivina kūną. Vanduo pasižymi keliomis savybėmis, kurios turi įtakos mūsų judesiams.
Visų pirma, vanduo sumažina kūno svorį, todėl yra „nukraunami” sąnariai ir judėjimas tampa laisvesnis. Tačiau, esant labai silpniems raumenims bei raiščiams, reikėtų vengti intensyvių judesių, kad išvengtume traumų.
Antra, vanduo slegia mūsų kūną. Kuo giliau brindame į vandenį, tuo šis pojūtis stipresnis. Todėl pasunkėja įkvėpimas ir palengvėja iškvėpimas. Taip laviname kvėpavimo raumenis.
Trečia, vandenyje sukuriamas didesnis pasipriešinimas. Kiekvienas galime pasirinkti apkrovos lygį pagal savo galimybes. Kuo greitesni ir didesnės amplitudės judesiai, tuo pasipriešinimas vandenyje didesnis.

Jei esate paplūdimyje, smėlis - puikus treniruoklis! Labai tinkamas pėdos skliauto formavimui, ypač aktualu mažyliams, kurie tik pradėjo vaikščioti. Minkštas ir nelygus paviršius yra priemonė, mažinanti plokščiapėdystę. Be to, bėgimas smėliu yra ne toks pavojingas kaip bėgimas asfaltuotu paviršiumi. Smėlis veikia kaip amortizatorius ir sumažina sąnarių apkrovą. Beje, po aktyvių žaidimų pakrantėje pajusit tuos raumenukus, kurių net nemanėte turinčios.

Daugiau patarimų vasarai rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org , šioje svetainėje galėsite juos ir nemokamai atsisiųsti.

Rodyk draugams

10 patarimų turistmas

2011-07-19

Daugiau patarimų turistams galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “10 patarimų turistams”

  1. Kelionės metu ilgai sėdintiems, rekomenduojama susivynioti rankšluostuką į volelį, pasidėti jį tarp juosmens ir atlošo. Tokiu būdu Jūs išlaikysite taisyklingą juosmeninės dalies linkį ir neleisite išsitempti ar nuvargti nugaros raumenims. Mentes priglausti prie atlošo.
  1. Ilgai sėdint, darykite pertraukėles. Jei yra galimybė atsistokite, pasirąžykite. Išjudinkite kojas, juosmenį, pečius, kaklą. Taip suaktyvės kraujotaka, persitempę raumenys atsipalaiduos.
  1. Sėdėkite taisyklingai. Pėdomis turėtumėte siekti grindis. Jei sėdynė per aukšta, galite ką nors pasidėti po kojomis. Keliai turėtų būti sulenkti stačiu kampu. Sėdint tiesiai, apkrova pasiskirsto tolygiai per visą stuburą, o sėdint atsilošus – didelė apkrovos dalis tenka apatinei stuburo daliai, taip skatinamas slankstelių pasislinkimas ir nugaros skausmai.
  1. Jeigu keliaujate pėsčiomis, daug vaikštote po miestą, muziejus ar kitas lankytinas vietas, visada rinkitės tik patogią avalynę, kurios pakulnė neviršytų 3 – 4 cm. Nešiojant aukštesnius batus blauzdos raumenys nuolatos būna įsitempę, be to didėja apkrova priekinei pėdos daliai, kuri natūraliai nėra tam prisitaikiusi. Tačiau visai lygaus pado avalynė taip pat nerekomenduotina. Mūsų pėda sudaryta iš skliautų sistemos, avint lygiapadžius batelius šie skliautai išsilygina.
  1. Eidami į ekskursiją pasiimkite daiktus, kurios TIKRAI panaudosite, neapsikraukite nereikalingais daiktais. Papildomas svoris jus tik vargins. Jei esate su šeima ar draugais, pasiskirstykite kokius daiktus nešitės. Galbūt vienas žmogus gali pasiimti fotoaparatą, kitas skėtį, o trečias kelionės vadovą.
  1. Jei jaučiate, kad kelionės metu tampate vangūs, dažniau ir įvairiau keiskite kūno padėtį, taip tapsite žvalesni ir aktyvesni. Nuolatos judant raumenys nespėja nuvargti – kol vienos raumenų grupės dirba, kitos tuo metu ilsisi.
  1. Jei tenka daug vaikščioti, geriau rinkitės kuprinę, o ne rankinę. Žinoma, ant pečių užsidėkite abi kuprinės petnešas, taip nešamų daiktų svorį vienodai paskirstysite visai pečių juostai. Taip pat nustatykite tinkamą petnešų ilgį, kuprinė neturi kabėti ant sėdmenų. Svarbus ir kuprines svoris

Daugiau patarimų galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: “Patarimai turistams”

Rodyk draugams

Plaukimas

2011-04-05

Vandens poveikis žmogaus organizmui

Daugiau informacijos apie plaukimo naudą bei keliamus pavojus rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Grūdina
Vandens šilumos imlumas bei laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje
25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to
kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla.
Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos
sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Didina medžiagų apykaitą
Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 laipsniams, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 min., o esant 12 laipsnių temperatūrai - per 4 min. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita (tai patvirtina padidėjąs apetitas po maudymosi). Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta bei jos paslankumas, didėja gyvybinis plaučių tūris.

Ramina nervų sistemą
Sudirgindamas nemaža receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinæ nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina psichinį įtempimą (gerina miegą). Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam (pvz., po lūžių), po stresų.

Masažuoja
Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis aptekančio vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių, - visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą
Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuoti. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. „Nesvarumo” būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

Didina sąnarių paslankumą
Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja
šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

Higieninis poveikis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų. Visą kūną tolygiai padengia plonas poodinis riebalinis tarpsluoksnis. Suprantama, visi išvardyti veiksniai organizmą veikia kompleksiškai, t. y. vandens teigiamas poveikis yra visapusiškas. Sveikatą stiprina sportinis, masinis, gydomasis plaukimas, įvairios vandens procedūros, mankšta vandenyje. Visa tai yra kaip poilsio ir atsigavimo priemonė, pakelianti gyvenimo tonusą įvairaus amžiaus žmonėms.

Žmogus - sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti. O gebėjimą plaukti gerai ir greitai būtina ne tik skatinti, bet ir ugdyti. Ir vien tik teorijos čia neužteks.

Plaukimas tokia sporto šaka, kurioje pasireiškia visos fizinės ypatybės - greitumas, jėga, lankstumas, ištvermė; motoriniai gebėjimai - pusiausvyra, koordinacija, vikrumas, galingumas, reakcijos laikas.
Kai kurios iš šių savybių yra genetiškai determinuotos, o kitas galima keisti treniruočių procese, tai yra joms būdingas prisitaikymas, keitimasis, lavinimas ir tobuliniams.

Plaukimas, kaip sporto šaka, skiriasi savo kūno padėtimi nuo kitų sporto šakų. Vandens aplinka žmogų taip pat veikia specifiškai.
Plaukimo specifiškumas pasireiškia:

  • Visada horizontali kuno padėtis (širdies ir kraujagyslių sistema, spaudimas)
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Veikia keliančioji jėga
  • Didelis vandens tankis, didelis pasipriešinimas
  • Ribotas prakaitavimas
  • Didelis šilumos, bei energijos sąnaudos
  • Aukšta lipidų mobilizacija

Judėjimą vandenyje veikiantys faktoriai

Vandens aplinka specifiškai veikia žmogaus organizmą. Kitaip negu judėdamas sausumoje, plaukikas vandenyje visada plaukia horizontalioje padėtyje. Tokioje padėtyje kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse. Kvėpavimo sistema, atvirkščiai, funkcionuoja sunkesnėmis sąlygomis. Įkvėpiama per gana trumpą laiką vandens paviršiuje o iškvepiama po vandeniu. Kadangi vandens tankumas gerokai didesnis už oro, ikvėpimo ir iškvėpimo metu papildomai įtempiami krutinės ląstos raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese. Palyginus su kitomis sporto šakomis, plaukimo metu vyksta labai intensyvi energijos apykaita. Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių sporto šakų.

Vandens lyginamasis svoris. Vandens kokybė nevienoda. Žmonės maudosi gėlame (upės, ežerai) ir sūriame (jūros, vandenynai) vandenyje. Sūriame vandenyje žmogui lengviau išsilaikyti paviršiuje. Kai druskos koncentracija didelė, vandens svoris gerokai didesnis, todėl kūnas pakyla aukščiau nei gėlame vandenyje. Sportininko aukštesnė kūno padėtis turi įtakos plaukimo rezultatui.

Vandens tankumas maždaug 816 kartų didesnis nei oro. Todėl plaukiant laisvuoju stiliumi, peteliške, nugara parengiamuosius judesius rankomis tikslinga atlikti virš vandens.

Vandens klampumas. Dėl vandens klampumo plaukikas patiria kūno paviršiaus ir vandens dalelių trintį, t.y. vandens pasipriešinimą, todėl reikia žinoti vandens klampumo priklausomybę nuo temperatūros. Keičiantis vandens temperatūrai, ypač pereinant iš atviro baseino į uždarą, iš šaltesnio į šiltesnį, plaukikui pablogėja „vandens jutimas”, praslysta grybšnis. Dėl to plaukimo varžybos vyksta, kai vandens temperatūra baseine 25-27 ˚C, o vaikai mokomi plaukti 28-29˚C temperatūroje.

Daugiau naudingos informacijos apie plaukimą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Radikulopatija

2011-03-28

Radikula (lot.) - nervinė šaknelė.

RADIKULITAS - tai mechaninis uždegimas, kylantis, kai sudirginamos nervinės šaknelės. Jas gali žaloti deformavęsi diskai arba kaulinės išaugos (ataugos). Skausmas gali sustiprėti dėl įtemptų raumenų. Tikrą radikulitinį skausmą sukelia stuburo smegenų dangalų ir nervinių šaknelių dirginimas bei prispaudimas. Šių reiškinių pasekmės neretai gali tapti invalidumo priežastimi.

Dažniausios radikulopatijos priežastys:

Daugiau informacijos apie radikulitą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

  • tarpslankstelinio disko išvarža
  • kaulinės išaugos (osteofitai)
  • sustorėję stuburo raiščiai
  • apie šaknelę susiformavusios sąaugos
  • uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai
  • stuburo kanalo susiaurėjimas
  • osteohondrozė (liaudiškai vadinama „druskomis”)

Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai.„Radikulito” - nervinių šaknelių uždegimo simptomai:

  • Raumenų „degimo” pojūtis
  • Sprando skausmas
  • Nugaros skausmas
  • Juosmens skausmas
  • Raumenų silpnumas
  • Skausmas krūtinėje
  • Raumenų tirpimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Šalinimo sutrikimaiŠiek tiek faktų apie radikulopatiją
  • Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.
  • Sergantieji radikulopatija sudaro 5-10% visų sergančiųjų nervų ligomis.
  • Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.
  • Vyrai serga dažniau negu moterys.
  • Pagrindinį sergančiųjų kontingentą sudaro jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus grupės atstovai.

Kaip apsisaugoti nuo radikulito?

1. Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas, ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).

2. Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.

3. Reguliuoti kūno svorį, kad nebūtų viršsvorio.
4. Pasikonsultavus su kineziterapeutu, reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
5. Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrą fizinius veiksmus, galinčių sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą.
6. Vengti darbo drėgnose, nešildomose patalpose.
7. Moterims patariama neavėti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens srityje per daug išlinksta į priekį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarp slanksteliniai diskai.

“Radikulito” gydymas: Informaciją apie radikulito gydymą galite rasti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/radikulitas

Rodyk draugams

Osteochondrozė

2011-03-03

Jeigu Jums yra osteochondorzė ir norite ją išgydyti, rekomenduojame kreiptis į www.kineziterapija.org specialistus.

Dažnai juokaujama, kad osteochondrozė - mokestis už vaikščiojimą stačiomis. Nė vienas iš keturkojų šia liga neserga!

Osteochondrozė - liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. Patologiniai procesai iš pradžių veikia kaulus ir raiščius, bet apie ligą mes sužinome tik tuomet, kai atsiranda komplikacijų - prasideda skausmai, raumenų atrofija, vidaus organų veiklos sutrikimai.

osteohondrozė

osteohondrozė

Osteohondrozės gydymas

Slankstelius jungia apvalūs kremzliniai intarpai - tvirti, bet elastingi, leidžiantys stuburui lankstytis. Tarpslankstelinių diskų viduje yra pusiau skysta kremzlinė substancija, prilygstanti amortizatoriui. Slankstelius prilaiko kaklo, nugaros, juosmens ir net pilvo raumenys: stuburui labai svarbus jų tvirtumas. Metams bėgant, tarpslanksteliniai diskai ima sausėti, plonėti ir pradeda blogiau amortizuoti smūgius. Žiedinės jų skaidulos taip pat praranda elastingumą bei tvirtumą ir blogiau fiksuoja slankstelius, o kartais net įplyšta. Kartais joms įplyšus išsiveržia pusiau skystas pulpinis branduolys, ir susiformuoja vadinamoji disko išvarža. Ji gali suspausti šalia esančią nervo šaknelę ir sukelti stiprų skausmą, kuris dažnai įvardijamas kaip “radikulitas”. Nemažai problemų pridaro ir slankstelių nestabilumas, kitaip sakant, pernelyg didelis paslankumas. Pasislinkę slanksteliai gali suspausti kraujagyslę arba nugaros smegenis, jų ataugas, - pasitaiko tokių komplikacijų. Bet dažniausiai išsivysto osteochondrozė, sukelianti raumenų spazmus ir nuolatinius skausmus.

Kam gresia osteochondrozė ? priežastys.

  • Sėdimas darbas. Moksleiviai, studentai, biurų darbuotojai, pardavėjai priversti daug sėdėti, todėl didelis krūvis tenka stuburui, ypač jeigu jie sėdi netaisyklingai (kūprinasi, pasilenkia į priekį arba į šoną).
  • Dideli fiziniai krūviai taip pat gali būti ligos priežastis. Osteochondroze gali susirgti ir jaunas sportininkas. Šia liga dažnai suserga ir statybininkai, krovikai, kelininkai.
  • Paveldimumas. Tėvai gali perduoti savo vaikui eiseną, laikyseną, dėl kurios stuburo krūvis pasiskirsto nevienodai, todėl yra pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Paveldėti galima ir kremzlinių audinių sandaros, jų cheminių savybių ypatumus, todėl tarpslankstelinis diskas bus mažiau atsparus krūviams, lengviau pažeidžiamas. Taip pat yra pastebima, kad osteohondroze dažniau serga moterys, negu vyrai. Moterims ji gali išsivystyti nėštumo periodu arba nuolatos avint aukštakulnius batelius.
  • Nepatogi kūno padėtis dirbant. Jeigu žmogus ilgai būna nepatogioje padėtyje (dažytojas - atlošta galva, chirurgas- palinkęs virš operacinio stalo) - tai irgi blogai veikia stuburą. Osteohonrozę dažnai turi ir muzikantai (smukininkas laiko galvą pakreipęs į šoną, violančelininkai, akordeonistai, siuvėjai ir t.t.).
  • Traumos. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių susergama osteochondroze. Kritimai iš aukščio, įvairūs kaulų lūžiai ir patempimai, nes jie įtakoja žmogaus kūno biomechaniką, bei raumenų disbalansą.
  • Stresai. Stuburą nemažai veikia ir nervingumas, dažni stresai. Dėl stresų ir nervingumo dažniausiai kamuoja kaklo osteochondrozė. Tuomet svaigsta ir skauda galvą, atsiranda nerimas, depresija.

Ka reikia daryti, kad neskaudėtų nugaros?

  • Taisyklingai kelti ir nešti sunkius daiktus. Reikia ne pasilenkti, o pritūpti. Nešti sunkius daiktus reikėtų ne viena ranka, o paskirstyti svorį po lygiai. • Jeigu tenka ilgai stovėti, tuomet geriau ieškoti atramos arba įtempti pilvo ir sėdmenų raumenis, kad sumažėtų stuburui tenkamas krūvis.
  • Sėdėti taisyklingai. Reikia stengtis sėdėti tiesiai, atsiremti į kėdės atlošą, pėdas pastatyti ant grindų, kad keliai būtų 90laipsnių kampu, o ne sukryžiuoti po kėde.
  • Miegoti ant neišgulėto čiužinio. Vietoj pagalvės naudoti volelį, arba susuktą rankšluostį.
  • Reikia saugoti stuburą, stengtis nesusitrenkti, taip pat stuburui kenkia šokinėjimas, bėgiojimas kietu pagrindu.
  • Šaltis taipogi gali kenkti stuburui sukeldamas refleksinius spazmus.
  • Kūno svoris. Kuo didesnis kūno svoris, tuo labiau yra spaudžiami tarpslanksteliniai diskai.
  • Jeigu dažnai nešiojate aukštakulnius arba avite nepatogią avalinę, naudokite vidpadžius.

Daugiau informacijos apie osteohondrozę, jos gydymą ir profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Kaip išvengti nugaros skausmo?

2011-01-14

Daugiau informacijos apie nugaros skausmą galite rasti interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Nuo stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Tai rodo rankraščiai, piešiniai, senieji laidojimai. Šiame amžiuje stuburo skausmų nesumažėjo, o dėl civilizacijos bei nejudraus gyvenimo būdo plitimo, - ir padaugėjo. Žinoma, jog ne mažiau 80% gyvenančiųjų civilizuotose šalyse bent vieną kartą jautė ilgiau negu savaitę trukusį nugaros skausmą. Šių žmonių gydymas, nedarbingumas ir neatliktas darbas kainuoja milijardus dolerių. Milijonus žmonių nugaros (kaklo, juosmens, pečių) skausmas vargina nuolat. Mokslininkai įrodė, jog pakeitus gyvenimo būdą, pagerinus, patobulinus darbo sąlygas, 70% galima sumažinti nugaros skausmus. Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Pratimai su mankštos kamuoliu

2010-12-28

Kuo naudingas kamuolys?

Daugiau informacijos apie mankštos kamuolius rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

1. Galima didinti judesių amplitudę. Tempimo pratimai efektyvesni, patogesni. Tempiant, judesį dėl atramos galima atlikti lėtai. Įvairios pradinės padėtys.
2. Padeda didinti raumenų jėgą. Ant kamuolio galima atlikti izometrinius ir izotoninius bei izokinetinio rėžimo pratimus. Kamuolys gali atstoti svorį, atliekant koncentrinius ir ekscentrinius pratimus su pasipriešinimu. Labai svarbu, kad atliekant pratimus ant kamuolio raumenis dar stiprina ir koordinacinė sistema (Daugeliu atvejų reikia ne tik atlikti pratimą, bet ir išlaikyti pusiausvyrą).
3. Stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema.
4. Lavinama kvėpavimo sistema. Išorinės kvėpavimo sistemos stiprinimas ir koordinacijos gerinimas.
5. Lavinami jutimai (ypač proprioreceptiniai).
6. Lavinama pusiausvyra ir koordinacija.
7. Laikysenos lavinimas ir aktyvaus sėdėjimo galimybė. Sėdint ant kamuolio, geriau koordinuojamas juosmuo. Treniruojami pilvo ir nugaros raumenys, atsakingi už taisyklingą laikyseną.
8. Taikomas profilaktiškai, bendrojo fizinio pasiruošimo gerinimui bei kūno svoriui mažinti.
9. Pratimai ant kamuolio - nuotaikingi ir žaismingi.
10. Kamuolys yra unikalus. Nuo kitų mankštų, mankšta su kamuoliu skiriasi tuo, Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Pratimai su mankštos juostomis (I dalis)

2010-09-17

Daugiau informacijos apie pratimus su mankštos juostomis rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kaip išsirinkti mankštos juostą?

Mankštos juostos spalvos/pasipriešinimo lygio pasirinkimas priklauso nuo Jūsų fizinės būklės. Rinkitės juostą tokią, kuri Jums leidžia pratimą pakartoti 15 kartų. Gelsva ir geltona mankštos juostos yra naudojamos reabilitacijoje (po operacijų) ir senjorams. Moterų grupinėse treniruotėse dažniausiai naudojamos raudonos ir žalios mankštos juostos. Vyrai dažniausiai naudoja žalias ir mėlynas, mankštos juostas, ir gerėjant fiziniam pasiruošimui renkasi juodos spalvos mankštos juostą. Sidabrinės ir auksinės spalvos mankštos juostos naudojamos įvairių sporto šakų treniruočių metu.

Mankštos juostos laikymas ir fiksavimas

Jūsų mankštos juosta turi būti saugiai ir tvirtai laikoma rankoje arba prispausta pėda taip, kad išvengtumėte mankštos juos išslydimo ir traumų. Dvigubas mankštos juostos apsukimas aplink delną ar pėdą sustiprina raumenų prevenciją.

Pratimai su mankštos juosta

Pagrindinis tikslas atliekant pratimus su tampriomis juostomis yra padidinti ištvermę, raumenų masę ir padailinti kūno formas bei laikyseną.

Kad šie tikslai būtų, pradedantieji turi atlikti programas sudarytas iš 6-8 pratimų. Atlikti 1-3 pratimų serijas po 15-20 pakartojimų su nedideliu nuovargiu atliekant paskutinę seriją. Atliekant pratimus neturite jausti per didelio pasipriešinimo, jei taip yra, pakeiskite mankštos juostą į mažesnio pasipriešinimo spalvą.

Jūs jausitės patogiau jeigu naudosite skirtingo pasipriešinimo juostas skirtingoms kūno dalims treniruoti. Norėdami pasiekti geresnių rezultatų treniruokitės vis su didesnį pasipriešinimą turinčiomis juostomis arba darykite daugiau serijų ar pakartojimų, jei be jokio nuovargio atliekate 3 pratimų serijas po 15-20 pakartojimų.

Pratimus ir jų paaiškinimus su nuotraukomis galite rasti interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Atlikdami pratimus su mankštos juosta vadovaukitės šiomis rekomendacijomis:

  • Judesius atlikite lėtai ir juos kontroliuokite. Stebėkite savo laikyseną prieš atliekant judesius, pratimo eigoje bei pabaigę pratimą.
  • Prieš pradeant judesį juosta turi būti šiek tiek įtempta. Tai padeda apsaugoti Jūsų sąnarius.
  • Tinkamas juostos traukimas veikia abu sąnarius ir raumenis. Tai yra svarbu, kad suprastumėte jėgos kampą (kampas tarp mankštos juostos ir peties sverto (rankos, kojos)). Maksimalus sukimo momentas (jėga) pasiekiama 90laipsnių kampu (judesio viduryje). Kai pasiekiamas 30 laipsnių kampas yra jaučiamas labai mažas efektas.
  • Nedarykite pratimų, jei jaučiate skausmą. Jei pradėjote jausti skausmą nutraukite pratimą. Jei skausmą jaučiate ir po pratimų, kreipkitės į gydytoją.
  • Visi pratimai pateikti pradinėse padėtyse ir pratimo pabaigoje. Išsamiai išanalizuokite nuotraukas ir paveikslėlius.
  • Visada pratimus atlikite abiems kūno pusėms.

Pratimų su mankštos juosta aprašymus bei nuotraukas rasite interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/pratimai-namie

Rodyk draugams

Pasigaubes diskas, disko išvarža

2010-08-20

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kas yra diskas?

Diskas yra minkštas, elastingas padas esantis tarp kietų kaulų. Visa tai sudaro stuburo kanalą. Kietieji kaulai sudarantys stuburo kanalą yra vadinami slanksteliais. Diskai atlieka amortizatorių funkciją tarp jų. Dėl tarp slankstelių esančių diskų žmogus gali lankstytis. Disko išorė yra padengta kieta medžiaga. Išorinis žiedas yra vadinamas “annulus fibrosis”. Disko vidus - centras (branduolys) yra želinis ir yra vadinamas

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Stuburo slanksteliai

2010-08-19

Daugiau panašios informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Stuburo kanalas veikia kaip atrama taip pat jame yra nervai, kurie perneša informaciją iš rankų, kojų, bei kitų kūno dalių, taip pat perneša signalus iš smegenų į kūną.

Žmogaus stuburas yra sudarytas iš 33-34 slankstelių: 7 kaklo (Cervical Curvature), 12 krūtinės (Thoracic Curvature), 5 - 6 juosmens (Lumbar Curvature), 5 suaugę kryžmens (Sacrum) ir 4-5 suaugusių stuburgalio, arba uodegos (Coccyx). Dviejų viršutinių kaklo slankselių forma yra kiek kitokia negu visų kitų (kaip parodyta pav.)..

Stubure yra 49 raumenys, kurie jungia daugybę raiščių ir sausgyslių nuo kaukolės iki uodegikaulio.
Tarp slankstelių yra Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Kaklinių diskų degeneracija

2010-08-11

Diskai tarp kaklo slankstelių atlieka amortizatorių funkciją.

Daugiau informacijos apie kaklo skausmus ir gydymą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kaklo skausmo gydymas

Kaklo skausmo gydymas

Pažeidimai:

Dėl to, kad kaklas yra labai lankstus bei remia galvą diskai gali būti pažeidžiami labai greitai,
Automobilio avarijos, nardymo traumos, kontaktinis sportas ar paprastas pargriuvimas gali įtakoti kaklo pažeidimą. Įprastas saugos diržų naudojimas motorinėse transporto priemonėse gali padėti apsaugoti arba minimizuoti kaklo pažeidimą. Automobilių susidūrimas, gali sukelti kaklo hiperekstenziją, kai Jūsų galva sujuda atgal ne pagal įprastas amplitudes, arba hiperfleksiją kai galva sujuda į priekį ne pagal įprastą amplitudę. Dažniausiai kaklo pažeidimai pasitaiko minkštuosiuose audiniuose: raumenyse ir raiščiuose. Kaklo pažeidimai su lūžiais arba dislokacijomis gali pažeisti stuburo kanalą ir sukelti paralyžių.

Kitos priežastys:

Rečiau pasitaikančiomis kaklo skausmo priežastimis būna navikai, infekcijos ar įgimtos slankstelių anomalijos.

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Kaklo skausmas

2010-08-11

Daugiau informacijos apie kaklo skausmus ir kaip juos gydyti rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kas yra kaklo skausmas?

Skausmas, pasireiškiantis kakle yra vadinamas kaklo skausmu. Kaklo skausmas gali kilti dėl daugelio priežaščių: ligų galinčių kilti kaklo srities audiniuose (diskų degeneracija), įtampos kakle, diskų esančių kaklinėje stuburo dalyje, degeneracijos arba užspaudimo.

Kaklo skausmas gali kilti dėl sutrikimų minkštuosiuose audiniuose – raumenyse, raiščiuose ir dėl nervinių šaknelių dalinio ar visiško užspaudimo – taip pat kaip ir stuburo kauluose ar sąnariuose.

Kaklo skausmas paprastai būna bukas ir vos juntamas. Kartais kaklo judesiai padidina skausmą. Kiti simptomai siejami su kai kuriomis kaklo skausmo formomis yra: tirpimas, dilgčiojimas, jautrumas, aštrus - „šaunantis“ skausmas, pasunkėjęs rijimas, pulsacijos, galvos svaigimas, ūžimas galvoje.

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Viena dažniausių kaklo skausmo priežaščių yra traumos, minktšųjų audinių pažeidimai Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Skoliozė

2010-08-11
Daugiau informacijos apie skoliozę ir jos gydymą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Skoliozė. Nugaros iškrypimas

Skoliozė. Nugaros iškrypimas. Skoliozės apibrėžimas

Skoliozės apibrėžimas

Skoliozė yra stuburo iškrypimas į šoną. Skoliozė gali pasireikšti krūtininėje, juosmeninėje, arba tarpe tarp krūtininės – juosmeninės stuburo dalių. Jeigu skoliozė yra krūtininėje dalyje, galimybė, kad turėsite kvėpavimo problemų – padidėja. Esant tipinei skoliozei, žmogaus stuburas dažniausiai būna „S“ arba „C“ formos. Įprastai skoliozė yra skirstoma į įgimtą skoliozę (sukeltą slankstelių anomalijų gimimo metu) ir idiopatinę skoliozę (kuomet skoliozė atsiranda vaikystėje ir paauglystėje), arba dėl šalutinių priežasių (pralyžius, stuburo raumenų atrofija, fizinė trauma).

Daugiau informacijos apie tai, kaip gydytis turint nugaros skoliozę rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Skoliozės tipai

Dextroskoliozė – yra skoliozė su išlinkimu į dešinę pusę, Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Mamos miegas

2010-08-04

Kinezierapijos centro specialistai ir Mamos Žurnalas pradėjo konsultacijų ciklą apie tai, kaip “sugrįžti į save” po gimdymo. Kas mėnesį mūsų interneto svetainėje bei Mamos Žurnale rasite patarimus bei atsakymus į dažniausiai po gimdymo moterims kylančius klausimus apie miegą, sportą, sveikatą ir kitomis susijusiomis temomis.

Konsultuoja kineziterapeutai Linas Valentukevičius, Mindaugas Šetkus ir Jurgita Veliulytė

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rugpjūčio mėnesio tema „Mamos miegas

Kaip teisingai atsigulti, kad mažiau skaudėtų nugarą?
Visų pirma reikia įsiklausyti ką signalizuoja Jūsų skirtingos kūno padėtys. Dažniausiai intuityviai pritaikome kūno pozą kuri tuo metu būna tinkamiausia ir mažiausiai skausminga. Kineziterapeutai skiria tam tikras padėtis kurios yra mažiausiai skausmingos arba visai neskausmingos. Tokios padėtys vadinamos gydymu padėtimi. Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Kaip po gimdymo sugrįžti į aktyvų gyvenimą. Lanko sukimas.

2010-08-03

Kineziterapijos centro specialistai atsako į klausimus apie tai, kaip sugrįžti į aktyvų gyvenimą po gimdymo. Daugiau informacijos ir panašių straipsnių rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

1.Kiek laiko praėjus po gimdymo galima pradėti sukti lanką?

Iš karto po gimdymo galite pasitarti su kineziterapeutu. Šis specialistas atsižvelgs į Jūsų būklę ir parinks tinkamiausius pratimus. Lanką galima pradėti sukti kai po natūralaus gimdymo yra praėjusios  2-6 savaitės.  

 Jei maitinate krūtimi rekomenduojama mankštintis tol, kol pajusite lengvą nuovargį. Gydytojai nerekomenduoja Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Kaklinė stuburo dalis

2010-06-23

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Kaklinės stuburo dalies patologija aprašoma jau antikiniais laikais. Egipte rastas papirusas, kuriame daugiau kaip prieš 5000 metų aprašyti kaklo patempimai ir dislokacijos. Hipokratas, kuris gimė 460 m.pr.m.e., yra kaklinės stuburo dalies trakcijos (tempimo) idėjos pradininkas, jis taip pat nustatė, kad kaklinės dalies stuburo pažeidimai gali būti paralyžiaus priežastis. Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams

Ilgųjų galvos ir kaklo raumenų pažeidimas traumos su pagreičiu atveju

2010-06-21

Ilguju galvos ir kaklo raumenų pažeidimas traumos su pagreičiu atveju.

Ilgieji galvos ir kaklo raumenys yra giliai kakle, už trachėjos ir stemplės, prie pat stuburo. Ilgasis galvos raumuo prasideda nuo vidurinių kaklo slankstelių skersinių ataugų, prisitvirtina prie pakauškaulio pamatinės dalies išorinio paviršiaus. Susitraukdamas vienoje pusėje, suka galvą į priešingą pusę, o susitraukdamas abiejose pusėse, lenkia į priekį.

Ilgasis kaklo raumuo prasideda dviem galvomis nuo apatinio kaklo slankstelio ir viršutinių krūtinės slankstelių bei nuo apatinių kaklo slankstelių skersinių ataugų ir prisitvirtina prie viršutinių kaklo slankstelių kūnų ir prie atlanto priekinio lanko. Lenkia kaklą į priekį ir į šoną. (žr. 1 pav.).

Priekinis vaizdas

1 pav. Giliųjų kaklo raumenų priekinis vaizdas.

Kaklinė stuburo dalis pažeidžiama, patiriant traumą su pagreičiu (botago kirčio principu), kuri ypač dažna autoįvykių metu. Pažeidimas iš dalies įvyksta dėl galingo inercijos momento, reliatyviai pasunkėjus galvai. Smūgis, kuris iššaukia didelį galvos kampinį nekontroliuojamą judesį, sukelia proporcingai didelį kampinį smūginį momentą per visas galvos - kaklo struktūras. Fleksijos ar ekstenzijos momentas, nukreiptas į sagitalinę plokštumą, gali pažeisti audinius, kurie yra pernelyg ištempiami ar suspaudžiami. Momentas, nukreiptas į frontalinę plokštumą, gali sukelti botago kirčio principo šoninę fleksiją, kuri taip pat pažeidžia audinius.

Botago kirčio principo kaklo hiperekstenzijos metu paprastai kaklo raumenys ir minkštieji audiniai yra patempiami labiau nei tokio pat principo kaklo fleksijos metu. Didelio laipsnio hiperekstenzija gali stipriai patempti raumenis - fleksorius, kaklo srities vidaus organus ir smarkiai suspausti tarpslankstelinius sąnarius bei kitas užpakalinės kaklo srities struktūras. (žr. 2 pav.A). Maksimalus fleksijos laipsnis dalinai ribojamas smakro atsitrenkimo į krūtinę (žr. 2 pav.B).

2 pav. Traumos su pagreičiu (botago kirčio principo) metu kaklo ekstenzija (A) paprastai viršija kaklo fleksiją (B).

Atliekant bandymus su žmogaus manekenais, nustatyta, kad botago kirčio principo Skaityti toliau [...]

Rodyk draugams