BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘Juosmens skausmas’

Juosmeninės stuburo dalies tyrimas

2011-08-31

Juosmeninės dalies nugaros skausmas - vienas iš dažniausiai pasitaikančių skausmų išsivysčiusiose šalyse. Nors gyvenimo ir gydymo salygos gerėja, tačiau pacientų, kenčiančių šios stuburo dalies skausmus, nemažėja. Juosmeninio stuburo segmento funkcija - palaikyti viršutinės stuburo dalies svorį bei paskirstyti jį dubeniui ir apatinėms galūnėms. Dėl tokios šio segmento pozicijos, atlikdamas tyrimą, specialistas turi atkreipti dėmėsį į viršutinius stuburo segmentus, klubo ir kryžkaulio klubinius sąnarius. Tiksliai įvardinti juosmeninės dalies problemą yra sudėtingas ir kruopštus procesas, todėl ypač svarbu atskirti mechaninį pažeidimą nuo neurologinių problemų. Diagnostikos procesas apsunkinamas tada, kai pacientas nejaučia radijuojančių skausmų žemiau kelio sąnario.

Tyrimo procedūra pradedama nuo paciento ligos istorijos analizavimo. Po to kineziterapeutas užduoda pacientui klausimus, susijusius su atsiradusiais skausminiais pojūčiais (Kokia jaučiamo skausmo trukmė? Koks paciento amžius? Kokį darbą dirba? Koks pažeidimo mechanizmas (jei buvo, kokia trauma)? Kokia skausmo lokalizacija? Po paciento apklausos atliekama vizualinė diagnostika, kurios metu įvertinama laikysena, eisena, psichologinė būsena, odos pakitimai (iškilimai, dėmės).
Pacientui atliekant aktyvius judesius kineziterapeutas stebi ar nesumažėjusios judesių amplitudės, ar aktyvūs judesiai nesukelia skausmo, spazmų, sustingimo jausmo ar judesio blokavimo. Jeigu leidžia galimybės specialistas po aktyvių judesių gali taikyti pasyvius judesius. Šiuos judesius atlikti yra sunku dėl paciento kūno svorio, todėl šią procedūra atlikti reikia ypač atsargiai. Taip pat, jei yra galimybių, galima taikyti judesius su izometriniu pasipriešinimu, kurių metu naudojama kineziterapeuto jėga ar paciento kūno svoris.
Po judesių su izometriniu pasipriešinimu, specialistas vertina dubens ir apatinės galūnės sąnarius. Kiekvienas nukrypimas nuo normos (amplitudžių, skausmo judesio metu) yra fiksuojamas.
Vertindamas miotomus specialistas atlieka raumenų testavimą, kurio metu atliekamas izometrinis raumenų susitraukimas, trunkantis ne mažiau 5 sekundžių. Jei įmanoma, abi pusės gali būti testuojamos vienu metu tam, kad objektyviau įvertinti jėgos skirtumą.
Specialūs testai laikomi neatskiriama paciento tyrimo dalimi. Tačiau jie neturėtų būti atliekami be kitų ištyrimo būdų. Neurodinaminiai testai (Slump test, Lasego testas, kelio lenkimas gulint ant pilvo) atliekami jei yra aiškūs neurologiniai simptomai. Kiti specialūs testai yra atliekami jei specialistas mano, kad jie padės nustatyti tikslesnę ar patvirtinti esamą diagnozę.
Jeigu atlikus iki šiol aprašytą juosmeninės stuburo dalies tyrimą, specialistas nusprendžia, kad problema yra sąnaryje, yra atliekama to sąnario apčiuopa. Čiuopiant sąnarį yra fiksuojama padidėjusi temperatūra, raumenų spazmas ar kiti simptomai, kurie rodo vykstančius patologinius procesus.

Šaltinis: Orthopedic Physical Assessment 5th edition, Magee, David J. - ISBN - 9780721605715

Rodyk draugams

Dėl nugaros skausmo kalta rankinė?

2011-08-17

Ar kada nors susimąstėte - ar teisingai nešiojate rankines? Rodos, nuo tokio nereikšmingo dalyko kaip svorio pasiskirstymas priklauso nugaros, sąnarių bei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.

Laikai kai moteriškoje rankinėje buvo galima rasti tik šukas, veidrodėlį ir kvepalų buteliuką, seniai praėjo.

Šiuolaikinė moteris dažnai nešioja didelę rankinę iki pat viršau pridėtą “būtinų” daiktų ar net nešiojamąjį kompiuterį.
Amerikos medikai nustatė, kad nešiojama per petį rankinė, sunkesnė nei 1,5 kg, gali būti ne tik blogos laikysenos, bet ir galvos skausmo priežastis. Diržas spaudžia raumenį, lenkiantį kaukolę, taip pat kaklo ir pečių nervus, tiesiogiai susijusius su smegenimis. Todėl ima skaudėti galvą: spaudžia smilkinius ar “plyšta” pakaušis.
Taip pat, laikui bėgant, jeigu nuolat ant peties nešiojate sunkų krepšį, deformuojasi peties sąnarys, dėl ko gali kilti problemų dėl stuburo, kaklo ir krūtinės sričių.

Rankinė gali sukelti ir širdies smūgį. Dilbio ir peties kraujagyslės yra labai arti odos. Jas užspausti labai lengva. Todėl jeigu nešiosite ant alkūnės atrodytų nesunkų krepšį, sveriantį apie 2 kg, kraujagyslės bus stipriai užspaustos ir sutriks kraujotaka. Jeigu nešiosite rankinę ant alkūnės, ir dar karštą dieną, gali pradėti svaigti galva net sveikam žmogui. O jeigu turite problemų dėl širdies ar kraujospūdžio, gali netikėtai ištikti širdies smūgis.

Faktai ir patarimai:

  • 7 kg - maksimalus leistinas svoris, kurį galima, nekenkiant sveikatai nešti moterims 100 metrų.
  • 20 kg - maksimalus “nešiojamas” svoris vyrams.
  • Pavojingiausios rankinės yra ilgomis plonomis rankenomis, optimalus variantas - rankinė su vidutinio ilgio plačiais diržais.
  • Idealiausia rankinė - kuprinė. Perkant kuprinę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dirželiai nebūtų ploni ir kieti. Taip pat pageidautina, kad kuprinės nugarėlė turėtų sutvirtinamąjį sluoksnį.

Naudingos informacijos apie nugaros skausmo profilaktiką rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Plaukimas

2011-04-05

Vandens poveikis žmogaus organizmui

Daugiau informacijos apie plaukimo naudą bei keliamus pavojus rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Grūdina
Vandens šilumos imlumas bei laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje
25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to
kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla.
Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos
sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Didina medžiagų apykaitą
Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 laipsniams, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 min., o esant 12 laipsnių temperatūrai - per 4 min. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita (tai patvirtina padidėjąs apetitas po maudymosi). Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta bei jos paslankumas, didėja gyvybinis plaučių tūris.

Ramina nervų sistemą
Sudirgindamas nemaža receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinæ nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina psichinį įtempimą (gerina miegą). Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam (pvz., po lūžių), po stresų.

Masažuoja
Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis aptekančio vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių, - visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą
Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuoti. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. „Nesvarumo” būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

Didina sąnarių paslankumą
Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja
šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

Higieninis poveikis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų. Visą kūną tolygiai padengia plonas poodinis riebalinis tarpsluoksnis. Suprantama, visi išvardyti veiksniai organizmą veikia kompleksiškai, t. y. vandens teigiamas poveikis yra visapusiškas. Sveikatą stiprina sportinis, masinis, gydomasis plaukimas, įvairios vandens procedūros, mankšta vandenyje. Visa tai yra kaip poilsio ir atsigavimo priemonė, pakelianti gyvenimo tonusą įvairaus amžiaus žmonėms.

Žmogus - sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti. O gebėjimą plaukti gerai ir greitai būtina ne tik skatinti, bet ir ugdyti. Ir vien tik teorijos čia neužteks.

Plaukimas tokia sporto šaka, kurioje pasireiškia visos fizinės ypatybės - greitumas, jėga, lankstumas, ištvermė; motoriniai gebėjimai - pusiausvyra, koordinacija, vikrumas, galingumas, reakcijos laikas.
Kai kurios iš šių savybių yra genetiškai determinuotos, o kitas galima keisti treniruočių procese, tai yra joms būdingas prisitaikymas, keitimasis, lavinimas ir tobuliniams.

Plaukimas, kaip sporto šaka, skiriasi savo kūno padėtimi nuo kitų sporto šakų. Vandens aplinka žmogų taip pat veikia specifiškai.
Plaukimo specifiškumas pasireiškia:

  • Visada horizontali kuno padėtis (širdies ir kraujagyslių sistema, spaudimas)
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Veikia keliančioji jėga
  • Didelis vandens tankis, didelis pasipriešinimas
  • Ribotas prakaitavimas
  • Didelis šilumos, bei energijos sąnaudos
  • Aukšta lipidų mobilizacija

Judėjimą vandenyje veikiantys faktoriai

Vandens aplinka specifiškai veikia žmogaus organizmą. Kitaip negu judėdamas sausumoje, plaukikas vandenyje visada plaukia horizontalioje padėtyje. Tokioje padėtyje kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse. Kvėpavimo sistema, atvirkščiai, funkcionuoja sunkesnėmis sąlygomis. Įkvėpiama per gana trumpą laiką vandens paviršiuje o iškvepiama po vandeniu. Kadangi vandens tankumas gerokai didesnis už oro, ikvėpimo ir iškvėpimo metu papildomai įtempiami krutinės ląstos raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese. Palyginus su kitomis sporto šakomis, plaukimo metu vyksta labai intensyvi energijos apykaita. Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių sporto šakų.

Vandens lyginamasis svoris. Vandens kokybė nevienoda. Žmonės maudosi gėlame (upės, ežerai) ir sūriame (jūros, vandenynai) vandenyje. Sūriame vandenyje žmogui lengviau išsilaikyti paviršiuje. Kai druskos koncentracija didelė, vandens svoris gerokai didesnis, todėl kūnas pakyla aukščiau nei gėlame vandenyje. Sportininko aukštesnė kūno padėtis turi įtakos plaukimo rezultatui.

Vandens tankumas maždaug 816 kartų didesnis nei oro. Todėl plaukiant laisvuoju stiliumi, peteliške, nugara parengiamuosius judesius rankomis tikslinga atlikti virš vandens.

Vandens klampumas. Dėl vandens klampumo plaukikas patiria kūno paviršiaus ir vandens dalelių trintį, t.y. vandens pasipriešinimą, todėl reikia žinoti vandens klampumo priklausomybę nuo temperatūros. Keičiantis vandens temperatūrai, ypač pereinant iš atviro baseino į uždarą, iš šaltesnio į šiltesnį, plaukikui pablogėja „vandens jutimas”, praslysta grybšnis. Dėl to plaukimo varžybos vyksta, kai vandens temperatūra baseine 25-27 ˚C, o vaikai mokomi plaukti 28-29˚C temperatūroje.

Daugiau naudingos informacijos apie plaukimą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

Rodyk draugams

Radikulopatija

2011-03-28

Radikula (lot.) - nervinė šaknelė.

RADIKULITAS - tai mechaninis uždegimas, kylantis, kai sudirginamos nervinės šaknelės. Jas gali žaloti deformavęsi diskai arba kaulinės išaugos (ataugos). Skausmas gali sustiprėti dėl įtemptų raumenų. Tikrą radikulitinį skausmą sukelia stuburo smegenų dangalų ir nervinių šaknelių dirginimas bei prispaudimas. Šių reiškinių pasekmės neretai gali tapti invalidumo priežastimi.

Dažniausios radikulopatijos priežastys:

Daugiau informacijos apie radikulitą rasite interneto svetainėje www.kineziterapija.org

  • tarpslankstelinio disko išvarža
  • kaulinės išaugos (osteofitai)
  • sustorėję stuburo raiščiai
  • apie šaknelę susiformavusios sąaugos
  • uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai
  • stuburo kanalo susiaurėjimas
  • osteohondrozė (liaudiškai vadinama „druskomis”)

Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai.„Radikulito” - nervinių šaknelių uždegimo simptomai:

  • Raumenų „degimo” pojūtis
  • Sprando skausmas
  • Nugaros skausmas
  • Juosmens skausmas
  • Raumenų silpnumas
  • Skausmas krūtinėje
  • Raumenų tirpimas
  • Jutimo sutrikimai
  • Šalinimo sutrikimaiŠiek tiek faktų apie radikulopatiją
  • Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.
  • Sergantieji radikulopatija sudaro 5-10% visų sergančiųjų nervų ligomis.
  • Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.
  • Vyrai serga dažniau negu moterys.
  • Pagrindinį sergančiųjų kontingentą sudaro jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus grupės atstovai.

Kaip apsisaugoti nuo radikulito?

1. Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas, ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).

2. Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.

3. Reguliuoti kūno svorį, kad nebūtų viršsvorio.
4. Pasikonsultavus su kineziterapeutu, reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
5. Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrą fizinius veiksmus, galinčių sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą.
6. Vengti darbo drėgnose, nešildomose patalpose.
7. Moterims patariama neavėti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens srityje per daug išlinksta į priekį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarp slanksteliniai diskai.

“Radikulito” gydymas: Informaciją apie radikulito gydymą galite rasti interneto svetainėje http://www.kineziterapija.org/lt/radikulitas

Rodyk draugams